Buvo laikai...
Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, zvelgiant atgal, sunku
patiketi, kad mums pavyko isgyventi iki siu laiku. Vaikysteje mes masinose
vazinejome be saugos dirzu ir pagalviu. Silta vasaros diena pasivazinejimas
arkliu pakinkytu vezimu buvo neapsakomas malonumas. Musu lovytes buvo
ismargintos ryskiais dazais, turinciais dideli svino kieki. Ant vaistu
buteliuku nebuvo slaptu dangteliu, durys daznai neuzsirakindavo, o spintos
neuzsirakindavo niekada. Mes gerem vandeni is koloneles ant kampo, o ne is
plastikiniu buteliu. Niekam negalejo sauti i galva dvirka vazineti su
salmu. Siaubas.
Valandu valandas mes meistravome vezimelius ir paspirtukus is lentu ir
savartyne rastu guoliu, o kai pirmakart leidomes nuo kalno, prisimindavom,
kad uzmirsom pritaisyti stabdzius.
Kelis kartus ivaziave i spygliuotus krumus mes isspresdavome sia problema.
Mes iseidavom is namu ryte ir zaidem visa diena, grizdami tada, kai
uzsidegdavo gatves zibintai ant mediniu stulpu, ten, kur jie buvo. Visa
diena niekas negalejo suzinoti, kur mes. Mobiliu telefonu nebuvo! Sunku
isivaizduoti. Mes pjaustemes rankas ir kojas, lauzydavomes kaulus
issimusdavome dantis, ir niekas nieko uz tai nepaduodavo i teisma. Visko
buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes musemes iki
kraujo ir vaiksciojom su melynem, priprasdami nekreipti i tai demesio.
Mes valgem pyragelius, ledus, gerem limonada, bet nuo to niekas nestorejo.
Is vieno butelio gere keli zmones ir niekas nuo to nenumire. Mes neturejom
zaidimu priedeliu, kompiuteriu, 165 palydovines televizijos kanalu,
kompaktiniu disku, mobiliu telefonu, interneto... Ziureti multiplikacinio
filmo visu buriu nesdavomes i artimiausius namus, juk videomagnetofonu taip
pat nebuvo!
Uztai mes turejom draugu. Iseje is namu mes juo rasdavom. Mes vazinejom
dviraciais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sededavom ant
suoliuko, ant tvoros ar kiemuose zaisdavom futbola. Kai mums kas nors buvo
reikalingas, mes pasaukdavom po langais, ar tiesiog uzeidavom pasimatyti.
Atmenat? Be isankstinio skambucio!
Mes sugalvodavom zaidimus su pagaliais ir konservu dezutemis, mes soduose
vokdavom obuolius ir valgem vysnias su visais kauliukais, ir kauliukai musu
pilvuose nesudykdavo.
Kiekvienas nors karta buvo uzsirases i ledo rituli ar rankini, bet labai
mazai kas papuole i komanda.
Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todel likdavo
antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami i 10 lygiu, o
pazymiai teoriskai apimdavo 5, o is tikro 3 balus. Per pertraukas mes
liedavom vienas kita vandeniu is senu daugkartiniu svirkstu! Musu poelgiai
buvo musu. Mes buvome pasiruose pasekmems. Sleptis nebuvo uz ko. Praktiskai
neturejome supratimo apie tai, kad galima issipirkti nuo milicijos ar
isvengti armijos. Tais metais tevai paprastai stodavo istatymo pusen,
galite sau isivaizduoti!? Ta karta dave daugybe zmoniu, kurie moka
rizikuoti, spresti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog
neegzistavo. Mes turejome pasirinkimo laisve, rizikos ir nesekmes teise,
atsakomybe, ir mes kazkaip ismokom tuo visu naudotis. Jei jus vienas is
sios kartos, as jus sveikinu. Mums pasiseke, kad musu vaikyste ir jaunyste
pasibaige iki tol, kai valdzia nupirko jaunimo laisve uz rieducius,
mobilius telefonus, zvaigzdziu fabrika ir klasiskus dziuveselius. Su ju
bendru sutikimu. Ju paciu labui...
Is tikro pasaulio stebuklu yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes
prie ju pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas - pirma
tarybine priemone vyrams po skutimosi? Atsimenate? O toki stebukla, kaip
automobilio Moskvic 412 tiuninga? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso
priekinio stiklo pakrastyje, kailiu aptrauktas vairas, pavaru lazdeles
galas is epoksidines dervos su rozyte viduje.
Kelnaiciu guma - tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik
kelnaites, bet ir pirstinaites!
O kino teatruose? Lazerines rodykles taskas ant pagrindinio veikejo kaktos
- kiek daug ziurovu stebejo ji drebancia sirdimi! Pyragelis su uogiene -
argi ne stebuklas? Niekada neatspesi, is kokios puses istekes uogiene!
O va sitas nuostabus mamos isvedziojimas - "As tau dabar perku, bet tai tau
gimtadienio dovana"?!
Arba si stebuklinga mociutes fraze - "Tik stiklainius grazinkit!" O
saldytuva ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas!
Trauki uz rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki siol guli
saldytuvu dureliu sone? Ne, ne kiausiniai. Ir ne pomidoru padazas. Dureliu
sone guli...vaistai! Nemokama medicina - irgi stebuklas. Gydytojas vienas,
o eiles dvi - viena su talonais, kita - uzsirasiusiuju eile. Dar yra ir
trecia - "as tik paklausiu!"
Kiek ju dar buvo, tu pasaulio stebuklu... Mazas langelis is virtuves i
vonia - i ka pro ji ziureti, paaiskinkit? Avalynes saukstas - arkliukas...
Dantu milteliai - valo ir dantis, ir sidabra... Sysiojantis berniukas ant
tualeto duru... Televizorius "Rubin" - imi reples ir bim-bim-bim! Glaudes
su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jus sakote -
"Septyni pasaulio stebuklai!"
Mes anksciau dareme tai, ko dabar niekada ir nedristume padaryti. Dar
daugiau - jei siandien nors karta padarytum tai, ka anksciau darydavai
nuolat - taves nesuprastu, o gal ir silpnaprociu isvadintu. Na, pavyzdziui,
gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovedavo stikline - visiem
viena. Siandien niekam ir i galva neateitu gerti is bendros stiklines! O
anksciau juk visi juk gerdavo is tos stiklines, papurske i ja vandeniu is
fontanelio. O juk vandens fontanelis kartais neveikdavo... Vis tiek
gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys melynanosiai naudojo ta
stikline savo gerimams. Isivaizduokit, tik isivaizduokit - jie SUGRAZINDAVO
stikline. Netikit? Taciau tada tai buvo iprasta!
Budavo - namuose dumai, visame bute aitrus kvapas. Lentele tokia, su
juodomis linijomis. Ka jus sau isivaizduojat? Sekta? Ne, tai
is-de-gi-ni-mas. Milijonai vaiku degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga.
"Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga..."
Mergaites, o jus atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas
pasaulyje nezino sio zaidimo taisykliu!
O Gorbaciovo portretai be demes ant kaktos, atsimenat? Iprasta... O juk mes
atsimenam tuos laikus, kai Dzeksonas dar buvo negras, o be to nepilnametis!
Daug buvo tokiu iprastu dalyku - talkos pavasari, darbas kolukyje rudeni,
skiestas alus aludeje.
Tai buvo iprastu dalyku neiprasti laikai...
|