Laukine, pažadu, po Naujųjų Metų išdėliosiu savo teoriją (buvo kitų, tapo mano ). Bet bendram pokalbiui tai ir nemaišo, nes įdomu pilnai išsiaiškinti kiekvieno iš mūsų supratimą. O kaip jį kitaip suprasti be papildomų klausimų ir kritikos.

Tai vat dabar užsisėdau ant tavęs, nes daugiausia iš kitų ir parašei, tai yra ką panarplioti .

Dabar dėlioju tavo požiūrį.

Protas – tai yra kritiškas ir intelektualus procesas, kuriuo naudodamasis, žmogus turi galimybę surušiuoti gaunamas žinias. Būtina to proceso sąlyga – savo nuomonės derinimas su kitų žmonių nuomonėmis, o tai, savo ruožtu, yra būtina sąlyga pasiekti objektyvumą, nes viena nuomonė subjektyvi, o kuo tokių pat nuomonių daugiau, tuo daugiau ir objektyvumo (viskas paimta iš pirmojo Tavo aprašymo). Protavimas – tai procesas, sudarytas iš argumentų, faktų, abejonių, įrodymų, kontrargumentų, klausimų, paneigimų ir t.t. ir panašiai. Protavimo būtina sąlyga – dialogas su kitais protais, kad, suderinus visų nuomones, būtų rasti teiginiai, su kuriais sutinka visi arba dauguma protų, o tokie teiginiai ir yra artimi idealui, vadinamam tiesa. Žmogaus protas yra universalus, nes kiekvienas jį turi. Viena iš proto paskirčių yra tiesos ieškojimas. Pagrindinė proto funkcija yra pažinimo siekimas. Ribas protui nubrėžia pats žmogus. Proto ir intelekto paskirtis tapati. Protas ir intelektas skiriasi tuo, kad protas sukaupia informaciją, o intelektas ją apdoroja. Kitaip tariant Proto ir intelekto paskirtis tapati, bet tuo pačiu ir netapati. Taigi, protas be intelekto egzistuoti gali, o intelektas be proto negali, nes nebus ką apdoroti, kadangi protas yra žinių kaupykla. Bet protas su intelektu yra tapatūs . Norint suformuoti proto apibrėžimą, reikia papasakoti apie protavimo procesą (kitaip tariant pirma reikia diskutuoti, naudojant neapibrėžtas sąvokas, o jau paskui jas apibrėžti).

Ar niekur neiškreipiau tavo minčių, jas sudėliodamas į krūvą? Atsakyk tik, ar neiškreipiau, o ne kaip dabar tau pačiai tai atrodo. O toliau gal pabandom suvesti galus?

O dabar linksmoji dalis: Tavo mintis apie Dievą. Imu dvi tavo citatas:
1) “Dieva as suvokiu kaip meile,kaip zmogaus sugebjima myleti“.
2) „Del proto ir ''Dievo'' savoku dristu gincytis.Visu pirma ''Dieva'' sukure ne kas kitas,o butent zmogiskasis protas,ar ne taip?:) Zvelgiant is bendrazmogiskojo tasko,mano supratimu,jau geriau tegul zmones orentuojasi i prota,o ne i ''Dieva''.Pastarasis,daugumos poziuriu,gyvena kazkur isoreje,o protas,suvokia kiekvienas,randasi zmogaus smegenuose.“ ;

O dabar pakeiskime pirmoje citatoje žodį „Dievas“ į žodį „meilė“.

Čia taip ir manai, Laukine...?

Šiais metais paskutinė mano rašliava forume, tad linkiu visiems šios temos dalyviams geros Naujųjų Metų šventės ir gerų ateinančių metų .

Torinukas

Mano pastebejimai rodo,jog dauguma zmoniu Dieva supranta,kaip kazkokia aukstesne jega esancia kazkur isoreje,kaip bauba,kuris neva visa ka tvarko.Man toks poziuris,toks zmogaus proto sukurtas Dievas visiskai nepriimtinas,todel daznoje temoje agituoju zmones kreipti demesi ne isore,o vidu,t.y.prisiimti atsakomybe uz savo veiksmus ir ieskoti Dievo viduje.Jei i visa ka zvelgsime su Meile,tai ir sis pasaulis su Meile zvelgs atgal.Taip,Dievas tai Meile,gyvenanti absoliuciai kiekvieno zmogaus sirdyje.Nezinau,kaip kitaip tai paaiskinti,tatai tikriausiai reikia jausti .

As nesakiau,kad protas ir intelektas yra tas pats.As sakiau,kad tapati yra juju paskirtis.Proto ir intelekto pagalba mes siekiame pazinimo.To visiems ir linkiu.Su sventem!

Na jai jau Torinas taip prašo, pamėginkim..., pamėginsiu sukurpti apibrėžimą bent jau vieną.

Paimkime, kad ir 10 am.p.m.erą ir dabartinio, 2009 m.e. metų, žmogaus smegenis, jos yra vienodos. Tiek apimtimi, tiek sandara ir savo struktūra.
Kadangi, žmogaus smegenų struktūra nekinta ir neatsiaugina papildomų "dalių", pusrutulių ar ataugų, galima teigti kad tai yra įrankis.
Per visą tą laikmetį kurį pateikiau kaip pavyzdį, kito/keitėsi tik žmonių intelekto/supročio/supratimo/mastymo lygis.
Dabar reiktų dadėti dar vieną, šioje temoje neminėta elementą - informaciją. Informacij yra visur, kaip oras kuriuo mes kvėpuojame nors ir nematome.
Iš to galima padaryti išvadą;-naudojantis įrankiu(smegenimis) prisijungiame prie informacijos šaltinio. Tuos informacijos srautus vadiname mintimis. Minčių judėjimo procese, samonė pasiekia tokią būsena kai jame atsispindi išoris ir vidis pasauliai, tai ir yra protas.
Protas nesikaupia smegenyse nes vietos, tam reiškiniui, ten nėra. O ir su kiekvienu mirusiuoju, netektume dalies žinių, kas atvestų prie paties proto išnykimo.

ps. Na tai tik mano nuomonė ir atsakymas Torinui. Su naujais ir varom gert alaus

Kaip tai neminejom informacijos?Minejom,minejom .
Stebetojau,man rodosi,paminejom viska,ka cia isvardinai.
Vat tik nesupratau,kurioje vietoje,pagal Tave,protas kaupiasi?

Zinot,as taip pagalvojau,man asmeniskai,tas proto apibrezimas kaipo toks,net nera butinas.Man svarbiau,kad zmones sugebetu protauti ir suvoktu,kokia galia slypi zmogiskajame prote.Ale pasigilinsim kitamet(uff,tas kitamet skamba,kaip po metu:)) ).

Jo,o kol kas einam gurksnoti alaus .

Gal jau užteks gurkšnoti alų viena, dvi dienos tai dar nieko, bet visus metus tai jau perilgai

Laukine, jai žinočiau kur tas protas kaupiasi, manai būčiau prisiminęs? Jai viską žinotume, tai ir diskusijos nebūtų.

ps. Beja, ar praėjus metams nepamiršote apie ką diskutuojam?

He,as cia per sventes taip pat iskeliau klausima-kas yra zmogaus protas ir nors protaujanciu buvo apie 30 zmoniu,vis tik niekas nesugebejo konkreciai apibrezti proto savokos,tiksliau suvokimai skyresi,teislaikant pacia esme,kuria paminejome diskutuodami cia.Uztad visi vieningai sutare,jog proto galybei ribu nera:pradedant ivairiausiomis hipnozemis,tesiant sapnu,savijautos ir poziurio kontroliavimu bei reguliavimu,ir baigiant galimybe pasiekti tokia zmonijos stadija,kai visi gyvena bendroje taikoje.Nors tai tikriausiai jau kvepetu kazkokiu tai dirbtinu(jei jau bendru ir visiems tinkanciu) intelektu,nors gal ir ne..Kaip Jus manote?

O man kilo noras pasidalinti kazkurios tai tautos sena ismintimi:

Kreipk demesi i savo mintis,nes mintys virsta veiksmais.
Veiksmai tampa iprociais,o iprociai-charakteriu.
Savo charakteriu tu lemi savo likima.

..

Laukine, tai ar teisingai sudeliojau, tai ka sitoj temoj pasisakei? Del tapacios paskirties - turejai minty, kad paskirtis tapati (siekti pazinimo), bet skiriasi funkcijos? Albino dabar nebelieskim, nes nukrypsim i kita tema

Ir vis tik,Torinai,pradesiu nuo Albino .Ar pastebejai,kaip daznam zmogui sunku apibrezti,kas tai,kaip kad tikriausiai esi pastebejes,jog tai jiems nekliudo buti tikintiems ir gyventi savo gyvenimus vadovaujantis Dievu.Tai panasiai ir su proto savoka,galima vadovautis protu iki galo nesuvokiant(siai dienai,man atrodo,tik interpretacijos ir tesklando),kas tai.Kaip jau karta sakiau,svarbiausia procesas,ieskojimas,noras pazinti.
Mano mintis sudeliojai daugmaz teisingai,bet turiu itarima,jog supratai jas kazkaip ne taip.Visu pirma prisiminkime,kaip radosi si tema,gal tuomet mano mintys tures daugiau prasmes.Kalba ejo apie tiesa ir jos ieskojima,o kaip kitaip ja pasiekti,jei ne pagalbon pasitelkiant prota,sugebejima derinti subjektyvias tiesas?Tik protaujanciam zmogui tatai pasiekiama,tad ir izanga i sia tema buvo apie ta protavimo dali,kaip gali buti pasiekiama tiesa.Apie intelekto ir proto funkcijas jau rasiau,tik dar karta pasikartosiu,jog pazinimui reikalingi jie abu.
Uf,sakai,vis tiek zirzesi? Taip nesinori nieko apibrezti,nes man tas brezti tolygu ideti i kazkokias ribas,o argi protas turi ribas?Na,kaip pradini taska ibresiu:protas kaupia zinias.O jau tada laisve interpretacijoms.Laisve pazinimui.Laisve naudotis protu pagal save,neuzmirstant salia esancio.Tikiu ir tikesiu,zmogaus prote tuno milziniska galia.