Laukine, mano supratimu, kvaila apie ka nors kalbeti, nesistengiant apibrezti, nes savokos apibrezimas ir parodo, ka tu einamuoju momentu supranti apie kalbamaji dalyka. Nenoras apibrezti veda i miglotas kalbas, o tam musu aptariamam protui viena svarbiu savybiu yra intencionalumas - nukreiptumas i objekta. Nuo to nukreptumo stiprumo priklauso ir pazinimo procesas. Taip izanga buvo tema apie tiesa, bet cia matau kita tema su kitu p avadinimu, tai sokinejimas nuo vieno prie kito nieko mums cia neduos - tik eilini pasisvaidyma graziomis frazemis, kuriuose esanciu zodziu patys iki galo nesuprantam. Mes galim taip drasiai diskutuoti apie peili ir kate, nes iskart matome tos savokos vaizdini - tegu vienas ta peili matys su medine rankena, kitas - inkrustuota auksu, vienas matys balta kate, kitas - juoda, bet kate kaip rusi suvoksim labai panasiai . Taciau, ten kur prasideda abstrakcijos, reikia ir konkretesnio ju apibrezimo, kitaip pasisvaidymas savokomis Dievas, Meile, Protas labiau parodys musu kaimietiska bandyma buti protingomis asmenybemis. Tokius zodzius sugalvojo ne liaudis - liaudis ja paeme is filosofu ir iskraipe kaip tik norejo. Ir visi jas naudoja ir pamirsta, kad tai kas iprasta, dar nereiskia kad yra suprantama.

Apie toki iskraipyma pateiksiu viena lyrini nukrypima, atskiesta dar ir savu iskraipymu, nes gali dabar jau atmintis pavesti del frazes autoriaus. Daugelis musu gerai zino posaki - sveikame kune - sveika siela. Aisku, atrodo suprantama, bet gilus klausimas, ar teisinga. Sito posakio zinomas tevas yra romenu autorius (va cia jau ir pamirsau, Seneka berods tai). Jo buvo taip parasyta: "o kad sveikame kune dar ir butu sveika siela" . Ilgainiui tokios frazes tampa liaudies isminties dalimi, tik prasme kartais buna labai jau pakeista... . Ten grazias mintis, laukine, pateikei kaip nepameni kokios tautos isminti. Pagal tai, koios ten mintys pateiktos, giliai suabejoju, ar ten liaudies kurinys - greiciau periminys is kokio nors filosofo . Ten gera mintis apie charakteri ir jis akivaizdziai skiriamas nuo temepramento, kas pas lietuvius arba ta senaja liaudi velgi neretai tapatinama.

Torinai, čia tu turbūt turėjai omenyje svarstomą dalyką? Jai ne, reikėtų dadėti dar vieną savoką.
Kalba-primityvesnė minties išraiška, rašyba-primityviausia minties išraiška. Jug tai ką tu parašei paskutiniame savo poste, kiekvienas supras savaip.

ps. Ką turi priš kaimiečius

Simtmeciais ivairiausi filosofai kele klausimus-kas yra Dievas,kas yra Meile,kas yra Protas ir kiekvienas is ju tai suprato savaip,neretai patys susipainiodami kalbedami apie tokius absoliutus,kaip kad Dievas,Meile ar Protas.Vat ir nesinori man apibrezti proto savokos,nes nesu tikra,kad tiksliai ja zinau,tiksliau nesu tikra,jog tai,kaip mastau siandien ryt man nepasirodys svetima.Ka tai sako apie mano suvokima esamuoju metu?Tikriausiai tai,jog vis dar esu ieskojimo procese ir,tiesa pasakius,tikiuosi,jog tokia liksiu dar gan ilgai:).Cogito,ergo sum:mastau,vadinasi,esu-kazkada sake Deskartesas ir,man atrodo,sakydamas ''mastau'' jis mintyje turejo ne tik zmogaus sugebejima mastyti,bet ir zmogaus sugbejima abejoti,klysti,klausti,sapnuoti,zodziu,viska kas vyksta mums mintyse ir aplink mus.
Nuo pat gimimo proto pagalba mes siurbiame i save zinias,kaupiame informacija,kuriu deka mes galime vertinti realybe.Taip besiremdami savo patyrimu,o taip pat besivadovaudami logikos desniais mes bandome nustatyti ir suprasti kaip visa kas veikia.Uf,man ir vel maga prota ivilkti i graziu zodziu ruba ir palyginti ji su sviesa,o zmogaus smegenis-su ta sviesa skleidziancia elektros lempute.Bet vel gi ir vel gi ..ne apibrezimo man is zmoniu norisi,o suvokimo kokia jega tuno zmogiskajame prote ir sugebejimo ta jega naudotis.

Kaip minėjau, vykstant moksliniam pažinimo procesui sukuriami vidiniai modeliai,
jeigu imti žmogaus augimą - tai būtų labai panašu, ir tai būtų vadinama to žmogaus pasaulio suopročiu.

Priklausomai nuo suopročio esama įvairių realaus pasaulio aiškinimų: idealistinis, materialistinis ir t.t.

Skirtingų aiškinimo srovių atstovai dažnai turi skirtingų trūkumų ir privalumų savo teorijose, bet nėra nė vieno, kuris paaiškintų absoliučiai viską. Taigi tas, kuris tai galėtų padaryti buvo iškeltas į begalybę ir pavadintas Dievu.


p.s.
.. taip, "Dievo" abstrakciją sukūrė žmogaus protas (bet ne patį Dievą), ir pagal šios abstrakcijos kilmę ir paskirtį ji negali būti kaip nors apibrėžta ar paaiškinta.

Stebetojau, aha, ten prastai issireiskiau .

Laukine, net nezinau ar testi sita tema, nes akivaizdziai sukames skirtinguose ismatavimuose - nesakau, kurio geresnis, kad nesipyktume, bet skirtinguose:). Lyg ir tais paciais zodziais kai kur kalbame, bet visiskai skirtingai juos suprantame. Esu isitikines, kad kuo abstraktesne savoka, tuo butiniau moketi bendresniais zodziais nusakyti jos turini - apibrezti. Siuo atveju apibrezti taip, kaip suprantame siuo momentu, kad ir kaip klystume. Be aiskaus savokos turinio suvokimo kalba absoliuciai tuscia, kalba yra apie nieka. Na tiesiog nesuprantu ir viskas, kaip gali filosofuoti vengdama apibrezti savokas . mano ziniomis, esencialistinis metodas filosofijoje ypatingai svarbus (kuo tiksliau nusakyti savokos turini, o tuomet operuoti savokomis, naudojant dialektika, indukcini ir dedukcini metodus). Kitaip tavo filosofija pavirsta grozine literatura ar poezija ir i rimtesni dalyka nepretenduoja. Nominalistinis metodas taikomas nusakius savokos turini, kai reikia paaaiskinti, is ko vienas ar kitas svarstomas dalykas sudarytas, kaip jis veikia. Jis naudojamas filosofijoje, taciau labiausiai prigijes tiksliuosiuose moksluose (pvz., kaip veikia siurblys). Na bet jei siurbli apibrezti gan lengva ir daznai nereikia, nes daugelis ji puikiai isivaizduoja, tai prota daugelis isivaizduoja nezinia kaip. Bet kalba daug apie protingus ir neprotingus poelgius, proto lavinima ir panasiai (cia kvepia ne savokos supratimu, o ipratimu ja naudoti). O kaip tu gali kalbeti apie jo didybe, jei nedristi net apibrezti savo dabartinio suvokimo apie ji? Tai gal tu kalbi ne apie prota, o apie intelekta arba suproti tik? o gal apie jausmine proto dali? Kaip tu tobulesi, jei nezinosi ka tobulinti? kalbi apie prota kaip iranki pazinime, o gal pazinimo siekimo tikslas yra brandus protas? Cia ne as tokius klausimus keliu, as tik juos nusirasiau. Nu bet suvokiu, kad negaliu atsakyti i tokius klausimus, nesuprates, kas yra protas. nes vienu atveju reikia kalbeti apie keksa, kitu - apie Reksa.

Apibrezimas dar nereiskia, kad ieskojimai baigti, apibrezimas tik tvarko tavo mastymo procesa. Nepyk,bet mastymas, nesuvokiant naudojamu savoku arba miglotai jas suvokiant, taip pat yra miglotas ir tokiu atveju dar nezinia, ar jis tave patobulins, kuo daugiau mastysi. Sakykim, jau mintyse, kurias isdestei sioje temoje ir ka pabandziau apibendrinti, parodei ne viena ir ne du preistaravimus, tai yra vienoje vietoje pasakai vienaip, kitoje kitaip, bet kai pabandau sudelioti tas mintis i kruva, bandai isslysti kaip zalciukas naujais pynimais . Tai dabar ir mastau, ar kalbam cia toliau, ar nebekalbam, nes galu gale ir laiko gaila . Jeigu atsisakai apsibrezti savo dabartini suvokima, tai as tada nezaidziu . Bet uz pacia tema aciu - prisiverciau deka jos pavartyti pamirstus puslapius ir atgaivinti pamirstas zinias .

Bet nebezinau ar reikia cia rasyti savo pozicija, nes laukiau rimtesnes diskusijos, o viskas vel pavirs i forumini apsisaudyma "as vis tiek manau taip ir taip". O pirmiausia ir reiketu sutvarkyti savo dabartini suvokima, tada palyginti ji su kitu suvokimu ir tada argumentuotai gilintis, pas ka ziponas trumpas. Kitaip nieko nebus

Pirmiausiai klausimas:kurioje vietoje mano mintys viena kitai priestarauja?As savo zodzius kuo puikiausiai suvokiu,tad reikalui esant galiu juos isskaidyti ir paaiskinti smulkiau ir suprantamiau.
Torinai,kiek esu gilinusis i proto apibrezima kaipo toki,begales zmoniu radau ji apibreziancius vis kitaip ir kiekvienas apibrezimas man rodosi teisingas,todel kazkokio tai vieno,kazkokio tai absoliuto isskirti ir negaliu.Cia kaip tam anekdote,kai du besigincyjantys biciuliai i lama kreipesi,kad anas issprestu juju ginca,o lama atsake,jog jie abu teisus.Ir kai lamos mokinys nusistebejo,kaip taip jie abu gali buti teisus,lama ir jam atsake:taip,ir tu teisus :/.
Jei pokalbis nesirisa,nieko tokio.Gal tuomet tiesiog pasidalink savo pamastymais ir puslapiais,kuriuos buvai uzmirses,m?Taip sakant,apsviesk mane ir kitus savo konkreciu suvokimu .

Taigi taip Torinai, rėžk savo poziciją. Užteks gaišti laiką apibendrinimams