Jei yra noras keistis,galimybe keistis taip pat atsiras.Ir nereikia tiketis,jog kazkas tokias galimybes ir aplinkybes tau pateiks ir suklostys.Visa tai tu darai pats savo noro ir tvirtos valios pagalba.Kaip jau karta sakiau:labai panorejus,galima debesis ranka paliesti
.Taip,kiekvienas zmogus yra unikalus.Kiekvienas zmogus gali tuos debesis pasiekti.Nereikia kaltinti genu,oberon.Tokiais pamastymais gali atimti vilti is zmoniu,kurie galbut is neitint sviesios aplinkos yra kile.Galimybe skristi visada yra.Kaip kad visada yra galimybe istrukti is Samsaros rato.
Ir nereikia bijoti saves-tu dalyku,kurie neva tau nepatinka.Pazink save,pazvelk i save su meile,o tuomet pamatysi meile ir visame kame
.
dažnai pagalvoju, kad egoistas yra tas zmogus kuris sako, kad viskas turi būti mano. Tokia esu aš, paskaičiusi vieną straipsnį supratau, kad aš egoistė. Aš noriu, kad viskas būtų taip kaip aš pasakiau, jeigu ne, aš labai pykstu, rėkiu, nervus lieju ant visų kas pasitaiko po ranka. nors mano ydu yra ir dar daugiau, as nedrąsi, kompleksuota. niekad neprieisiu prie man patinkančio žmogaus. o kam jam draugaut su tokia baidykle. prisipažinsiu, nė vienas vaikinas manęs nėra užkalbinęs, tad galit spręst kokia esu. nesu komunikabili, nemoku bendraut, neinu net i jokius pokalbius, niekad nežinau ką pasakyt, visad pasimetu, jei kas mane įžeidinėja, visada raudonuoju, visada tyliu ir visada verkiu.. nežinau kiek čia ydų, kai kas sako, kad drovumas dorybė.. senovėj gal, bet tik ne šiais laikais.. tokie žmonės dažniausiai yra sunaikinami. lėtas būdamas nelabai ką tepasieksi, reikia būt veržliam i komunikabiliam, ko tikrai many nėra. žmonės iško linksmų, bendraujančių žmonių, ko pas mane nėra, tad aš vieniša kaip supratot, draugu neturiu. nžn ar cia yda, bet didžiulė bėda many.
Ech, tuščia jo, gyvenimas yra gražus dalykas, kai pagalvoji. Ir kiekvieoj situacijoj visada bus dėl ko liūdėti arba džiaugtis. Kokį požiūrį pasirinksim, taip ir bus. 