Laukine rašė:
Tiesiog nepanorai ar manai,jog ju Tavyje nera?
Tiesiog gal nepanorau, nes esu jau įsitikinusi, kad apart šalto prakaito vėliau tai nieko neduos.
Ydų, kaip kiekvienas žmogus, turiu, turėjau laiko vienas pašalinti, buvo laikas atsirasti kitoms.
Yra ir taip, kad vienam tavo ydos mielos, kitam- ne. Tad, ką daryti su jomis- spręst pačiam- save tobulini ar tobuliniesi dėl kitų. O gal tas ir tas, kaip pažiūrėsi. Visiems mielas ir geras nebūsi.
Kadaise savarankiškai įveikiau auditorijos baimę.
Tai buvo didelis pliusas man.Šiandien šypsausi, prisiminusi tai.
Turiu ydą viską, jei ką darau, padaryti iki galo gerai. O tai kainuoja laiką- nespėjus- baisi savigrauža.
Kita yda- pajutus netikrumą ir falšą - apsisuku 180 lpsn., pamirštu ir nueinu. Vadinas, neišmokau atleisti . O ar būtina tai mokėti?
Pergyvenu dėl kritikos, nesvarbu, pelnytos ar nepelnytos- vadinas, dar turiu išmokti ją priimti.
Čia gali pats būti ne toks, gali pašnekovas būti ne toks, Interneto ranka juk personažus gali nutapyti kokius tik benori..Ypač temose, kada kalbama apie asmenines savybes.
Ar sutinkate?O gal ne?
Ir kaip tai prisiminiau Robinziną Kruzą. Jis, žinodamas, kad gyvena negyvenamoje saloje, ėmė rašyti dienoraštį.Kad nepamirštų, kad paskaitytų vėliau - ir po daugelio metų.