čia jau kiekvieno apsisprendimo (tiek finansų, tiek tikėjimo, įsitikinimų), požiūrio ribų ir pan. riekalas, ir aš sakau griežtą Taip  ir tai ne krizės įtaka, nes turiu tikrai nemažą tokių apsipirkimų patirtį paskutinis džiaugsmas - vienoj sendaikčių parduotuvėj nukoviau puikiai užsilaikiusias fajanso ir glazuruotas keramikines lėkštutes (po 50 cnt, kitur už tokias prašo nuo 2 iki 10 lt), kai kurias iš jų panaudojau po gėlių vazonais. Naujos gėlių vazonų keramikinės lėkštutės kainuojam tarkim 4 litai ir tikrai jos nebūna išvaizdžios. Čia jau aš pabūsiu snobė:) Nepatinka man ta masinė gamyba, kai į darbą ateina 3 su tokiais pačiais kostiumėliais, jau nekalbu apie gatvę.
Aišku, lemia ir kaina už tą patį daiktą. Lietuvoje drabužių kainos, kaip Fungas ir sakė, yra nesąmoningos. Kam mokėti 300 litų už kažką, kai galima už 30? ir tie 300 nebūtinai lemia naujo drabužio ar kito daikto kokybės ar, kaip čia buvo pasakyta, mielumo kas galėtų paneigti, kad tarkim naujas švarkelis bus geros energetikos, jei jį sukirpo, siuvo ir pan. žmogus su mintimis, kurios tikrai nebuvo tokios gražios?:) arba koks vargšas 12 metų kinukas? ir tarkim, kodėl baugu pirkti nenaują fotelį, jei su mielu noru perkam nenaują automobilį? (čia nesigilus į finansus, o į tą vadinamą energetiką). Aišku, čia galim veltis į visokias kitas peripetijas:)
tad aš asmeniškai daug ką renkuosi iš antrų rankų - tiek drabužius, tiek baldus, tiek indus, tiek papuošalus, tiek daugelį kitų dalykų. Kaip sakau, suteikiau antrą šansą gyventi:) kat ir katinuko su nudaužta ausyte statulėlei Iš dalies dėl to jis yra man asmeniškai mielesnis negu made in china:)
|
Pirmas klausimas: ar čia derimasi? 