o man svente kiekviena diena, kai shalia manes mylimas zmogeliukas ot;)

jep... pritariu, bet....as jau baigiu priprasti prie to nuolatinio buvimo... bet uz tai labai ivertinu ta buvima, kai ilgiau nei darbo diena nematau saviskio - oi kaip pasiilgstu ir oi kokia svente buna, kai susitinkam....

liudna... nezmoniskai.. liudna...

Padukele ko cia liudeti, kai supranti ta pripratima ir vis ka nors darai ne taip, kaip iprasta?

ateiste> nea... chia visai kas kita... kazhkaip.. giliuos apmastymuose... ai..nebesvarbu... Liudna.. ir tiek.. Zhinai viena dalyka.. supratau..kad tikejimas kitu zmogumi yra svarbiausia... Nors..tai ne visiems.. aktualu...Yra visokiu...

liūdesys - gyvenimo dalis.... jei jis išnyktų, negalėtume džiaugtis, nes nepatyrus liūdesio, negalime džiaugtis, paprasčiausiai nesuvoktume savo džaiugsmo....

Padukele> nereikia ish vis jokio liudesio:)

Studio. taip zinau.. nereikia.. liudesio.. bet kaip bebutu... gyvenime..karts nuo karto Liudesys.. visus aplanko..ir.. cia mes bejegiai...