Ar teko kada susidurti su gyvenimo pasikeitimais? Turiu omenyje kardinalius gyvenimo pasikeitimus (vedybos, skyrybos, vaiko gimimas, išvykimas gyventi į kitą miestą, kitą šalį, darbo ir gyvenamosios vietos pakeitimas ir pan.). Viena, kai jiems ruošiesi, planuoji, dėlioji viską savo mintyse, numaitai gaires ir perspektyvas. Tada tie pasikeitimai tarsi ir įeina į tavo planą. Tačiau kartais tenka įšokti į važiuojantį traukinį ir žinai - kelio atgal nėra. Nuo tos minutės tavo gyvenimas keisis iš esmės. Ir net jei tai yra teigiami pokyčiai, net jei faktai ir tavo nuojauta sako, kad viskas bus gerai, visvien kažkuriuo momentu pajunti kažkokį sunkiai paaiškinamą nerimą. Galbūt dėl to, kad suvoki, jog baigiasi vienas gyvenimo etapas ir prasideda kitas.

Kokia buvo jūsų reakcija į įvairias permainas jūsų gyvenime

cia tokios mano emocijos prisiminus praejusius metus - jau nuo pirmu naujuju metu minuciu mano gyvenimas apsiverte aukstyn kojom - sutikau teketi tada teko tris kartus keisti gyvenamaja vieta. Visa vasara dirbau amerikoj, paskui grizau kaip tik ant savo vestuviu, tada i Kreta isskridau, o vos tik spejau grizt - netiketai man pasiule darba. Manau, kad pakankamai pasikeitimu buvo, kad butu galima tai pavadinti kardinaliais gyvenimo pasikeitimais Tai metu pradzioj ir pabaigoj vaiksciojau tokiom akim (metu vidury nebuvo laiko galvot) Tai va tik dabar baigiu atsigauti po tokiu visokiu pokyciu Nors vel prasides po menesiuko gero - baigsiu bakalaura, reiks i magistrantura stoti - vel naujoves visokios ir t.t. O kas sako, kad po vedybu gyvenimas ziauriai keiciasi, tai nepasakyciau... man asmeniskai visas virsmas vyko tik santykiu pradzioj - o veliau viskas jau savaime ejos... )))

is tiesu.. pati as bijau.. ir gan stipriai.. to pasikeitimo:) bet jis kaip matau man neisvengiamas

dar mokyklos laikais lankiau tokia grupe "pazink save". ir musu moto buvo "bijai - rizikuok". zinai, jeigu gyvenimas stovi vietoj, tai ne gyvenimas... Taigi Padukele, jei ir bijai (o bijoti yra naturalu), daryt tai, kas reikia daryti, kas turi buti padaryta!!! gyvenimas be pokyciu - blankuma. nujauciu, kad tie pokyciai tau i gera, o del gero daznai reikia ir pasistengti, nes niekas i rankas savaime nenukrenta Taigi Padukele, pirmyn!!! Mes su tavim!!! ))))

taip padukele, as irgi savo letena keliu uz tave...ir rekomenduoju padukeliuka )) nes ko tais pradejau jau bijot del kumpiuko saugumo

niu..ale Kumpiuks.. tava fains.)) ot

Kiekviena vieta,kurioje mes pagyvename,tik po kurio laiko,po atsisveikinimo,musu atmintyje igauna forma ir tampa nekintanciu vaizdu.Kol esame cia ir viska turime pries akis,atsitiktinius ir esminius dalykus suvokiame beveik vienodai,tik veliau uzmirstame mazmozius.Musu atmintis islaiko vien tai,ka verta islaikyti,kaip kitaip galetume be baimes ir svaigulio apzvelgti bent vienerius savo gyvenimo metus! ..