asha rašė:
O kodėl reiktų gėdytis, kad lietuvis esi, nesuprasiu to niekada..
Perskaičiau šiuos žodžius ir susimąsčiau. Prieš penkis metus du mėnesius praleidau Londone, taip vadinamuose "Lietuvių namuose".Dieve, ko aš ten tik nepamačiau!!!
Na, kaip gi nesigėdinsi savo tautiečių (ypač kilusių iš Garliavos): kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį-pjankė juodai, po to dar pas babaikas pasišildyti reikia.
Situacija pasidarė dar kritiškesnė, kai tarp lietuvių įsimaišė Lietuvos rusas, kuris degtinės- nė lašo taip ir neišgėrė. Stereotipas- "rusai-girtuokliai" šiuo atveju nepasitvirtino, o tai siutino mūsų grynakraujus lietuvaičius. Pagaliau užvirė "draka", bet rusas mokėjo apsiginti. Po to dar ilgai "apsibritinę" tautiečiai slankiojo su mėlynėmis. O išsibalaivę-nesuprato, iš kur jos atsirado.
Na pasakykit, ar galima didžiuotis tokiais tėvynainiais? Nenuostabu, kad juos kiti lietuvaičiai lenkia kelių kilometrų spinduliu. Na, o pirmadienį, kai tavęs paklausia vietiniai (suprask, britai), ar čia tavo tautiečiai "razborkes" organizavo ir galiausiai pakliuvo į daboklę, dažnai nuslepi, kad juos iš viso pažįsti , kad jie iš tavo krašto, ir pamaigęs pečiais atsakai " I don't know them", nors jie gyvena tame pačiame kambaryje su tavim .