Vieno internauto straipsnis Delfi Vox Populi skiltyje:

JAV aštuonetuko susilaukusi Nadya Suleman NBC televizijai atskleidė savo šaknis ir pareiškė esanti pusiau arabė, pusiau lietuvė. Ar tai tiesa, iki šiol lieka mįsle, tačiau tapatybės pajautimo N.Suleman reikėtų pavydėti. Kovo 11-ąją norėtųsi paklausti, kas atsitinka, jei porą metų pastudijavę Jungtinėje Karalystėje lietuviai save jau laiko britais?

„Sveiki, lietuviai“, - išsilaipinę tolimojoje mafijos sostinėje Sicilijoje užkalbiname ketvertą jaunuolių. Mus tiesiog maloniai nustebina išgirsti lietuviški žodžiai Europos pietuose. Nors mus pamatę nenudžiunga, sutiktieji į pasveikinimą atsako. Pasmalsavus, kokiais keliais ir iš kur jie atsidūrė Italijoje, paaiškėja, kad ketvertukas atvyko tiesiai iš Jungtinės Karalystės (JK). Pora keliauninkų jau baigė studijas, pora dar studijuoja britų universitetuose.
„Iš kur jūs esate Lietuvoje?“, - paklausia bendražygė. „Mes ne iš Lietuvos, mes – iš Anglijos“, - patikslina viena mergina. Ji patikslina, o man isteriškas juokas užsmaugia gerklę – „britus“ sutikome!

„Nu bet juk kilę iš Lietuvos...“, - neatlyžta kolegė. Galiausiai šiaip ne taip paaiškėja, kad pora jaunuolių kilę iš Kauno, likę du – iš Alytaus. Visi jie tebestudijuoja ar jau baigė Liutono ir Kingstono universitetus, tačiau save jau tapatina su britais ir perspektyvoje mato tik gyvenimą JK. Suprask, ką čia į krizės semiamoje Lietuvoje veikti.
Kadangi tolesni klausimai apie Lietuvą juos akivaizdžiai erzino ir trikdė, lieka tik spėlioti, kas gi lemia, kad lietuviai save pristato britais.
Lietuvos pilietybę išsaugojo ir save lietuve laiko prieš 16 metų į Vokietiją nutekėjusi DELFI pašnekovė Zita. „Naujųjų britų“ turbūt nesuprastų ir DELFI aprašytas, apie Lietuvos pilietybę svajojantis Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas.
Štai Pasaulio lietuvių bendruomenė teigia, kad užsienio lietuvius apibendrinantis žodis „išeiviai“ – įžeidžiantis ir juos prašo vadinti „lietuvija“ ar „užsienio lietuviais“. Gal kalbininkams jau laikas susėsti ir pasiūlyti, kaip vadinti britais tapusius lietuvius? Jiems laisvu nuo aštuonetuko priežiūros metu galėtų padėti „pusiau arabė, pusiau lietuvė“ N. Suleman.

Ką čia į Britaniją dairytis, čia va iš savos lietuvėlės ateina į čatą vos pramokęs anglų kalbą ir pradeda veblenti angliškai kad jis netyčia užsukęs nes esantis užsienietis irt.t.
Čia jau net ne komedija, greičiau tragedija....

Šioje temoje išskirčiau kelis aspektus:

a) Vilniaus, Kauno "vietiniai" piktinasi, kad privažiavo "runkelių" iš kaimo ir atėmė jų pajamas (nukonkuravo).
b) Vaikiškas/jaunatviškas pakvailiojimas - tiesiog smagu padurniuoti, apgauti iš tikro ir negalvojo.
c) Protinis sutrikimas nuo visuotino karjerizmo propogavimo visais įmanomais kanalais.

Jie- išvykėliai, išeiviai, juk išvyko, išvažiavo...Na kuo jau negražus žodis, jei išvykai, išėjai?
O kodėl reiktų gėdytis, kad lietuvis esi, nesuprasiu to niekada..Gal tik darkymasis čia ir noras būt užkietėjusiu senu užsieniečiu, nes kažkaip jau seniai juk ir pas mus- jei tik užsienietis čia- taip ir verčiasi per galvą, visus darbus pametę, kad tik įtikt .
O štai ten, pas juos, būk kuo nori nuvažiavęs - jei šefas užsiėmęs, niekas nešokinės- "prašom palaukti, kol šefas grįš". Vat sėdi ir lauki.

Perskaičiau šiuos žodžius ir susimąsčiau. Prieš penkis metus du mėnesius praleidau Londone, taip vadinamuose "Lietuvių namuose".Dieve, ko aš ten tik nepamačiau!!!
Na, kaip gi nesigėdinsi savo tautiečių (ypač kilusių iš Garliavos): kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį-pjankė juodai, po to dar pas babaikas pasišildyti reikia.
Situacija pasidarė dar kritiškesnė, kai tarp lietuvių įsimaišė Lietuvos rusas, kuris degtinės- nė lašo taip ir neišgėrė. Stereotipas- "rusai-girtuokliai" šiuo atveju nepasitvirtino, o tai siutino mūsų grynakraujus lietuvaičius. Pagaliau užvirė "draka", bet rusas mokėjo apsiginti. Po to dar ilgai "apsibritinę" tautiečiai slankiojo su mėlynėmis. O išsibalaivę-nesuprato, iš kur jos atsirado.
Na pasakykit, ar galima didžiuotis tokiais tėvynainiais? Nenuostabu, kad juos kiti lietuvaičiai lenkia kelių kilometrų spinduliu. Na, o pirmadienį, kai tavęs paklausia vietiniai (suprask, britai), ar čia tavo tautiečiai "razborkes" organizavo ir galiausiai pakliuvo į daboklę, dažnai nuslepi, kad juos iš viso pažįsti , kad jie iš tavo krašto, ir pamaigęs pečiais atsakai " I don't know them", nors jie gyvena tame pačiame kambaryje su tavim .

Pavieniais atvejais būtų galima paaiškint, kad kiekvienas kaimas savo durnių turi, bet kai tai dauguma...išeitų kas?- visi durniai, kurie gali atimti pasididžiavimą savo tautybe ? Na visvien jie mūsų, mūsų, tiek užsieny, tiek Lietuvoj, nėr kur dingt nuo tos tiesos, net jei jiems dėl kitam bendrataučiui sukeltų nepatogumų net šerys nevirpa. Juk ir švedai berods mūsų pastatų sienas apsysiojo. Kažkur yra spraga- trūksta vienos moterkikės- supratimo: svetur tu atstovauji savo namus, kaip pasirodai, taip apie tavo namus galvos kiti. Vieni Lietuvos vardą garsina sportiniais pasiekimais,kt., kiti va - kitaip, tarsi nunulina tuos pasiekimus.