Štai Jums pamąstymas. Kas yra kiekviena mūsų diena? Kokia ji? Ar kada pagalvojote, jog gyvenate tik vieną kartą, o visa žmonija tėra intelektualūs gyvūnai, kurie (o ypač dauguma), nieko gero nepadarę, galiausiai supūva po žeme ir vėl lyg niekur nieko... O mes pykstamės, pavydime, nekenčiame, kerštaujame (ypač aš taip seniau), pjudomės... Arba siekiame būt aukštesni (ne ūgiu, ), turtingesni už kitus... O galiausiai kokie bebūtųme, supūvame kartu su visuomenės padugnėmis, giliai po žeme. Taigi, kokia tokios elgsenos prasmė? Aplamai, kokia dualizmo mechanizmo prasmė, jeigu abi pusės anksčiau ar vėliau garmės velniop žemėn. Supus kaip mėšlo kupeta ir neliks NIEKO.
Galbūt, reikėtų atsisakyti kvailų principų ir žiūrėti, kaip nugyventi šią, vienintelę dieną taip, jog senatvėje nebūtų gaila, kad praleidome velniop ir taip nebeilgą gyvenimą...
Argi nebūtų geriau, jeigu visi gyventų draugiškai ir vieningai, siekdami, jog šią dieną, mes nugyventume taip, tarsi ji būtų paskutinė. O ji iš dalies, ir yra paskutinė. Ji praėjo ir nebeatsikartos niekada. Mes pasenome viena diena. Nusidėvėjome. Žengėme žingsnį supuvimo link, tikrąja šio žodžio prasme.
Argi nebūtų gražu, jeigu gyventume su idėja. Ne savanaudiškai, o taikiai ir dvasiškai, siekdami kiekvieną dieną, padaryti vienintele ir nepamirštama.
Argi nebūtų teisinga, jeigu atleistume savo skaudintojams, niekšams ir dvasios ubagams už jų kaltes ir "sėstume kartu už vieno stalo", begvildendami pilnaverčio gyvenimo klausimą? Gal jau geriau pamilti visus, net ir priešus. Nes, juk visi esam ne kas kitas, o tik ta pati mėšlo kupeta, kuri turi keistą savybę - pūti. Visi supūsime, nėra kur bėgti. Nepadės mums, nei Gotai, nei Bill'as Gates'as, nei Jėzus Kristus.

Taigi, ką daryti, jeigu ateitis neišvengiama? JŪSŲ MINTYS

Šią apklausą jau vykdžiau viename forume. Dabar įdomi man Jūsų nuomonė

Wormeli, tavo parašas prieštarauja tau pačiam ..
Donkichotiškos mintys,joms pritariu, bet...tikimybė likt balta varna. mūsų visuomenėje, o to bijomasi, taip pat ir nemėgstama.. Na kaip čia išeisi pūti, kam nors nepasūdęs, neaprūpinęs bent trijų kartų į priekį,...ect ?
Reikėtų iš žmogaus atimt pojūčius, padaryt durnus žvėrelius iš jų,nors ir tie susilupa, instinktų vedami..
Jei rimčiau- nuo gimimo iki mirimo ištisas kelias, istoriškai trumputis, trupinėlis, skaičiuojant dienas- oho, kiek visko reikia nuveikt, kad išgyventum..aišku, ėst vienas kitą nebūtina. Ne visi tuo ir užsiima.. Kaip koks žmogaus porūšis- daugiau ar mažiau trenktas. O vat kurie rašysis į Raudoną knygą, kurie išliks, čia klausimas pačiam pamąstymui..

Wormazz - valgyti tai reikia, is cia ir mastymas/konkurencija pasaulyje. Gorila banana ranka nusikabina, o mums tenka protu... ar manai, kad jos nekonkuruoja irgi?

- kas yra "niekšas" ar "dvasios ubagas"?
- vieniems tai prilenkti prie žemės vargdieniai, kitiems nosis užrietę medžiotojai...



- tavo mąstymas veda link Kristaus mokymo jau prieš 2000 metų:

"Neieškokite atlygio šiame pasaulyje",
"Ne tik atleiskite savo priešams, bet juos mylėkite",
"Lengviau kupranugaris pralįs per adatos skilutę, nei Jūs pateksite į Dievo karalystę"..

Uzkilo noras paanalizuot. Pasaulis (statistinio krikscionisko mentaliteto) yra sis/siapus (kur mes gyvenam) ir anas/anapus (tas kur po mirties). Tai pamokyma turbut reiktu suprast "ziurek, po mirties turi likt kam prisimint tave". Palenda ir mokslas, ir vaikai, ir kuryba, ir... egocentrizmas.

Įdomiai. Nors gal kas sakys- oj, apie tai aš dar negalvoju.Arba- koks skirtumas, ką sakys apie mane, visvien negirdėsiu. [kas žino, girdėsi ten ką ar ne-niekas neįrodė ].
Po galutinio fakto, kada mano "aš" sakykim jau Anapus sienos, Šiapus lieka mano vardas ir pavardė. Kokia jinai lieka?
Priklausytų nuo visuomenės požiūrio į tave. O jis paprastai esti dualistinis [ kam vienam buvai "dvasios ubagas", kitam gal "nuostabus draugas ar kolega, kaimynas " - žiūrint, kas buvo vertintojas ir ko tikėjosi iš tavęs.
Vat iš to ir darau išvadą, kad visiems geras nebūsi ir reikia turėt savo liniją gyvenime, nusistatant prioritetus.Nesimėtyti.

Laimė-suteikt prasmingą laisvę

Jei žmogus mastytum,kadtikrai iš tavęs liks.....krūva,tada tikrai nei dienos, nei naktys nebetektų prasmės.Ačiū Dievui,kad kiekvieno žmogaus AŠ turi intivutyvųjį suvokimą,kad jis visdėlto egzistuoja ne tik fizinėje plotmėje,bet begalinėje minčių,jausmų erdvėje .Tai įrodo ,kad tai ko nesuvokiame savo penkiais ribotais jutimo organais,negalime tvirtinti kaip neegzistuojančiu dalyku.Visdėlto visi ateiname į Žemę atlikti kažkokios bausmės,kurią užsitarnavome iš būvio praeityje,todėl reikšti didelių pretenzijų dėl nelaimių ar ligų nėra prasmės,nes tai tavo sielos ,,Valstybiniai'' egzaminai ,kad įstotum į universitetą