Jau kelintoje temoje užsimename apie iliuzijas. Kas tai?
Kiek žmogui reikalingos jos, pavojingos ar net žalingos?
Iliuziją prisiimame sau ar lipdome kitiems, tarkim, sekdami stebuklines pasakas vaikams ?
Va, radau tokį iliuzijų ratą..
Jį , sako, išrado japonų psichiatras Akioši Kitaoka.

Jei iliuzijos nejuda- jūs ramus, subalansuotas žmogus, turintis pusiausvyrą.
Jei sukasi lėtai- jums reikalingas poilsis.
Jei sukasi labai greitai- ...krachas..
Jūsų mintys?

asha cia kaip ir alus utenos melinas ar ba svyturio gintarinis.svajone=iliuzija. Posakiai-"svajoniu pilys" ir "paskendes iliuzijose"

Fungai, paskęsti iki kaklo iliuzijoje- svajonėje- saviapgaulėje(kiba taip?) gal ir blogai, bet mažiukus prie to pratiname jau nuo kūdikystės- skaitom pasakas apie gražius pasaulius , caraites princus.,..nuostabų gyvenimą kažkur..Išeitų, kad patys skatinam nuo mažens prie iliuzijos ir nerealaus svajojimo?kaip manai?

Anksčiau (prieš keletą metų) ši iliuzija man iš lėto sukosi, o šiandien nustebau - nesisuka!


.. kas bendrai dėl iliuzijų - tai jų daugiau nei mes tikimės. Man patiko vieno ruso posakis (užmiršau pavardę) "Gyvenimas - tai iliuzija".

pvz.:
- televizija yra iliuzija, nes ten iš tiesų tik vienas lakstantis taškas nespalvotoje ir trys lakstantys taškai spalvotoje.
- erdvinis matymas irgi iliuzija, kurią sukuria smegenys, skaičiuodami kampus tarp vaizdo elementų iš vienos ir kitos akies..
- daiktų spalvas matome netikras, o tik labai siaurą galimų spalvų dalį (regimas spektras) ir be to tą dalį dar sąlyginai receptoriais skirstom į tris dalis (raudona, žalia, mėlyna) - kitų pojūtis gaunamas iš šios kombinacijos ir teoriškai egzistuoja daugybė skirtingų spalvų, kurias mes priimame kaip tokias pat..


p.s.
todėl man labai keistas tvirtinimas "patikėsiu kai pamatysiu"..

hmmm.. keista.. bet jos stovi mano akyse ramiai... nesvarbu kur ziureciau, ar i kampus, ar per viduriuka.

Tie ratukai 2 dienas nejudėjo, šiandien truputį virpėjo, dabar vėl ramūs. Gal savaitgalyje bus ryškiau?
-
Suprantu, kad tikrovė -tai irgi tam tikra prasme iliuzija, na bet ar gali būti, kad visas žmogaus gyvenimas iliuzija? Jei visas gyvenimas iliuzija, o gyvenimas- tai laimė- tai....-> laimė - gyventi iliuzijoje?? O jei sakoma, kad iliuzija-tai iškreiptas realiai egzistuojančio objekto suvokimas, tada kame (kas juos valdo?) tada tie svertai, nusakantys, kad suvokiama ne/iškreiptai? Vakare saulėje aš matau raudoną žolę, nors ji , iš kažkur -biesai žino- žinau,kad žalia, o daltonikui bus dar kitokia, nors pasakys- ji turi būti žalia..
Radau tokią įdomią stipriai giluminę iliuziją, nors popierius plokščias ir jame jokios gilumos nėra.
Žavimės, na, bent įdomu ? Taip.

Sako, kad protingas žmogus negali būti laimingas. Gal laimingi ir būnam tik tada, kai susikuriam iliuziją?
Bet tie ratukai iš lėtuko sukasi, reikia eiti ilsėtis.

Kažin, ar laisva valia galima susikurti iliuziją..Ir ką tai reiškia būti laimingu ? Jei tai gera savijauta, pasitenkinimas, tai tegul sėdi žmogus valandomis prieš įspūdingą paveikslą[tikrovės atkartojimą] ir būna laimingas, juk negaila? Turėdamas jausmų spektrą ir mąstymą, jis išsiskiria iš gyvūnų, bet ar tai rodiklis, kad iliuzijon patenka tik protingi? O katė, gaudydama pelę, ar neturi iliuzijos , kad ją pagaus ir bus soti ?..Galvoju, kad iliuzija neišvengiama- išsivadavęs tarkim iš vienos,jei nusistatei, būtinai pateksi kiton- pats pasaulis pagal mane iliuzija.