Tractor, as nepriimu kaip izeidimo... Tiesiog matau tavyje tai, su kuo turejau pats ilga laika problemu - dvejetainiu, dvimaciu, tiesiniu erdves ir laiko suvokimu. Jis turi tam tikra israiskos forma (ne taip, o taip).
Po ilgo mokymosi man erdve (zinios) tapo besipucianciu kamuoliu - ir visos teorijos pradejo lipti graziai viena prie kitos. Kaip - pvz viena ideju naujesniu ekonomikos ideju monetarizmas puikiai papildo dali Keynes teorijos ir jokiu budu jai nepriestarauja kaip daznai bandoma pateikti. Nes Keynes kalbejo apie butinus du vienas kita keiciancius (griezto ir laisvo reguliavimo) laikotarpius, tuo tarpu monetaristai praplete laisvo pagrindima ir bande priespastatyt grieztajam. Jei tai apskritimas, tai Keynes butu vysnios sekla, o monetarizmas butu puse vaisiaus. Kita vaisiaus puse buvo pamesta - va stai jum ir problemos (nedavalgymas, aklumas).
Lygiai kaip instinktai centre/sekla, mastymas minkstimas taip kalba isorinis perimetras/luobele. Beje as kiek netiksliai isverciau behavior, tai labiau jausmai (davikliai/dirgikliai) ir instinktai (reakcijos i daviklius/dirgiklius).
Tas pat asebleris yra sekla (mikrokontroleriu lygmuo), tai java pavirsius -skanumelis.

Bet_kas, nereikia visai čia jokių dvejetainumų Mąstymas, jei nepastebėjai, yra trejetainis Apie ką ir bandau vis pakalbėti: pranešimo siuntėjas - pranešimas - pranešimo gavėjas, prasmė - ženklas - reikšmė. Tarp kitko, ar pastebi, koks prasmės/reikšmės atspindys yra tų dviejų komunikuojančių subjektų atspindys? Komunikacija tampa metafora pačiai kalbos esmei - prasmių, ženklų ir reikšmių sąveikai. O užkabinę giliau, pamatome, kad žemesniame lygyje vėlgi turim tą pačią komunikaciją: neuronas - nervinis signalas - neuronas. O dar žemiau - vėl prasmių sistemą: dirgiklio rūšis - ląstelėje užkoduotas dirgiklio apdirbimas - specifinė ląstelės reakcija. Galime nueiti netgi iki fizikos (bent jau tokios, kokią suvokiame mes): priežastis - efektas - pasekmė.

Tarp kitko, labai unikali šiuo atžvilgiu yra Evangelija, kuri veikia, kaip mąstymo trejetainiškumo metametametafora. Unikalus daiktas, į žmogaus smegenis įsiėdantis, kaip virusas. Kažkodėl, paskaitęs Evangeliją ir panagrinėjęs jos struktūralumą bei suvokimo ypatybes, imi suprasti, kur išties Jėzaus dieviškumas - ogi nesuvokiamai daugialypiame, giliame bei plačiame šios idėjos suvokime, perteikime ir pritaikyme. Visas Evangelijos sukurtas tikėjimas yra toks smegenis persmelkiantis virusas, platinantis krikščioniškos moralės idėjas, kad tiesiog neįmanoma jo nuneigti (kalbu ne apie logiką, o apie mąstymo mechanizmus: bandydamas nuneigti, priimi tikėjimą į save).

O šiaip, nenoriu šioje temoje diskutuoti apie politikas, ekonomikas ar dar kažką - noriu apie mąstymo ir kalbos ypatybes

Priminei linksmą istoriją:

Ateiviai bando "išmokyti" žmones naujų technologijų ir sako:
- viskas turi būti trejatainėje sistemoje!
Žmogus atsako:
"Gerai", ir ima šokti: vien du trys, viens du trys...


p.s.
taip atsirado valsas...

tractor, mastymas yra dvejetainis (+/-, taip/ne, 1/0, tiesa/melas, ect), o tai apie ka tu kalbi yra trinare seka.

Bet_kas, mąstymas, jei giliau kabinant, yra neabejotinai ir akivaizdžiai trejetainis. Ne "+1, -1", ir ne "Taip, Ne", o "+1, -1, 0" arba "Taip, Ne, Nežinau". Jau pats faktas, kad mes galim abejoti savo pačių nuomone, vertinimais ar paprasčiausiai _laukti_ tam tikro atsakymo, reiškia specifinę, neapibrėžtąją būseną. Ir tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių mūsų mąstymas gerokai skiriasi nuo buko kompiuterinio.

Subjektyvus dvejetainiškumo įspūdis mums susidaro tik dėl vienos priežasties - neapibrėžtumo būsenos mes nenagrinėjame, kaip galutinės, o nagrinėjame ją kaip būseną, kuri turi pakisti (nors akivaizdu, kad ir teigiama bei neigiama būsenos irgi dažnai pakinta).

Yra ir kita, neuroninė interpretacija šiam trejetainiškumui: neuronas gauna signalą ir susižadina arba negauna ir nesusižadina (+1 ir -1), tačiau yra ir dalinio sužadinimo būsena (arba pažemintas reakcijos slenkstis), kai neuronui sužadinti pakanka signalo, kuris būtų nepakankamas įprastomis sąlygomis (pvz., kai neuroną žemesniais už slenkstinį signalais veikia keli neuronai) - būtent tokia būsena ir yra 0: ji žymi naurono reakcijos neapspręstumą.

Tebunie tau trejetainis, taciau jei jau yra "nulis", tada yra ir "begalybe", jei yra "nezinau", yra ir "zinau". Tiesiog juos palikau po ect, nes visas imanomas kombinacijas isvardint gautusi milziniskas sarasas. Dvejetainiskumas yra isiutas Dekarto sistemoje, kuria mes visur, viskam naudojame.

Bet_kas, visai nesvarbu, ar nulio priešingybe pavadinsim vienetą, ar begalybę O be "nežinau", ir "žinau", yra ir "nežinau, ar žinau" Aišku, klausimas apie diskretiškumą ir tolygumą yra įdomus, bet visgi mąstymo diskretiškumas yra gan akivaizdus, tad labiau verta nagrinėti būtinas minimalaus veikiančio modelio sąlygas.

Komunikaciniu požiūriu tai susistato taip:
pranešimo siuntėjas pasiunčia pranešimą (1 arba -1) ir laukia atsakymo (0), pranešimo gavėjas laukia pranešimo (0), pranešimo gavėjas gauna ir interpretuoja pranešimą (1 arba -1), pranešimo gavėjas siunčia atsakymą (1 arba -1) ir t.t..

Kaip galim suprasti, trečioji būsena neišvengiamai būtina - netgi IT užmaskuotai atsiranda specifinis nematomas "signalas" (prisiminkim pertraukimų realizaciją!), nelygus nei dvejetainiam nuliui, nei vienetui - tai yra signalo (dvejetainio nulio arba vieneto) laukimo būsena.

Tarp kitko, trejetainiškumo būtinybė atsiranda ir iš kitos pusės - dėl komunikacijos klaidų (jų įtaką tamsta ne kartą minėjote), mes negalime vienareikšmiškai tarti, jog būsena yra teigiama ar neigiama, o turim atsižvelgti į abiejų būsenų galimumą, įvesdami neapibrėžtąją būseną - kitaip pilnavertė komunikacijos klaidų korekcija tampa nelabai įgyvendinama.

Ketvertainės gi sistemos būtinumas jau tampa išties abejotinu - bent jau aš negaliu įsivaizduoti situacijos, kur be ketvirtainiškumo būtų bent kiek kebliau išsiversti.

Dar apie ateivius:

- kaip Jūs lakstote su tokiu milžinišku pagreičiu?
- mūsų variklis "dirba" antigravitaciniu principu, t.y. stumia ne kėdę, o viską (kiekvieną atomą),
todėl viduje mes nejaučiam absoliučiai jokio pagreičio.

p.s.
o trejatainė sistema sudaro galimybę formuoti 3D vienalytes skaičiuojančias terpes (struktūras)
kvantinių sąveikų pagalba...