Panašiai galvojam, tik gal išraiškos forma kita.
Išeitų taip, kad pasitikėjimas yra pats trapiausias, kintamiausias, kitaip tariant pasitikima tol, kol nepasikeičia aplinkybės- stačiau namą, pasitikiu savo darbo kokybe, tikiu, kad ilgai stovės. Arba Petras ėmė ir apsivogė.Savo pastangom imu nebetikėt,prarandu pasitikėjimą Petru, kai ima lysti padarytos klaidos , sužinau, kad Petras vogė. o tikėjau, kad nevogs.Su tuo ateina ir patirtis ir naujas savo jėgų pervertinimas-kitoks vertinimas.Ten anksčiau buvo įvardinta kaip atskaitos tašku.Tai ir bus mano nuomonės nukreipimas, pakeitimas apie Petrą, apie save. Tas kaip ir aišku.
Su įsitikinimu- irgi.
Tik su tikėjimu kyla šiek tiek abejonių .Labai norisi apsukti tavo pasakytą "pasitikėjimas - tai tikėjimas, pagrįstas patirtimi"ir pasakyti: "tikėjimas- tai pasitikėjimo faktų sankaupa,atėjusi per patirtį" tarkim, tikiu, kad ir šiais metais važiuosim į kelionę, nes važiuojame kasmet, tai dėsninga. Na, irgi per patirtį atėjęs tikėjimas. Įsitikinti negaliu, nes maža kas su ta ekskursija-infliacija nusineš pinigus, ar kas..
O anuo atveju tas pats tavo pasakymas labai tinka.Kad ir su tuo Abonentu - tikiu juo , nes mažai mokėjau mokesčių, pagražėjo mano mikrorajonas, palyginus su praėjusiais metais , prie namų įrengėme gėlynus, nes tam A. skyrė pinigų. Arba tikiu Dievu ir Bažnyčia, nes mano tėvai, seneliai, proseneliai tikėjo , mokė tvarkingai gyventi pagal krikščionišką moralę

.Tikėjau moksliniu komunizmu, pakol ten tas ,tas ir tas neparašė geras dokumentines knygas, o aš jas pakol neperskaičiau..t.t.
Tikiu , kad čia sąvokų vartojimo teisingumas priklauso nuo to, iš kurio kampo prieisi prie sąvokų vartojimo , bet savo teisumu nepasitikiu, nes nesu tuo įsitikinusi..Dar pavyzdys..
