Pasitikėjimas?
Jei bet kuriuo kritiniu atveju nukenčia interesai?
Jei pasitikėjimas prilyginamas naivumui, tai stoka paranojos?
Kad ir paskutiniu punktu, jei, bankrutavus įmonei ir nemokėjus kelis mėn algų [faktų oj daug dar Lietuvėlėj], įvairiais jau kraštutiniais būdais teįmanoma atgauti arba išvis neatgauti tai, kas buvo sulygta tik ant "vokelio". Galbūt, ne kas kaltas, bet ką daryt ? galima būtų rinktis, bet ar yra iš ko?
Su milijardais dėžių kojinių irgi tas pats- jei kažkas neskaičiuos, kas ten bebus?
Lieka tada "pasitikėk, bet tikrink"?-rusiškasis "доверяй, но проверяй"?
Nes , manau taip, visiškai nepasitikėt negalima- antraip vyrai neišleis žmonų į komandiruotes, tėvas kasdien turės tikrint vaiko namų darbus ir iš kur kada grįžta, su kuo buvo, ką veikė, t.t., iš bibliotekos negautume vertingos knygos 10 ar 14 dienų.