setonas hebraju kalboje yra Priesininkas. dievas yra pats Zmogus. Todel ir sakoma dievas viska mato, nes paciam nuo Saves pabegti neimanoma (samoningai suvarciau didziasias/mazasias raides siekdamas atstatyt realia prasme ir atsikratyt mistifikavimu).
Taigi kelyje i tai, ka visi vadina "valdyti/valdzia" reikia sutikti buti valdomu... Nes mases/visi troksta valdzios ir atsisakius valdyt ivyksta apsivertimas (atitrukimas nuo masiu) ir keliaujama i save/Dieva. Saves tobulinimas, saves ugdymas yra vienintelis veiksmingas kelias i sekme (visokeriopa).

P.s. Sekimingi Karaliai/Prezidentai/Premjerai neturi jokiu laisviu (zodzio, veiksmo) ir teisiu (daro tik tai ko is ju tikisi).

- pakoreguočiau, kad yra ne priešininkas, o priešybė (dievo inversija).

- valdžia priimama (trokštama) tik vardan tvarkos palaikymo, o tai geriau ar blogiau daro abi valdžios.
(kas link "noriu būti valdovu", tai tikrai nėra visuotinai paplitęs noras).

- kitaip tariant "yra valdomi" arba "tarnauja visuomenei"...

Kas link "noriu buti valdovu" tai kiekviename zmoguje konkuruoja "noriu buti laisvas" ir "noriu buti valdovu". Kadangi kaip sutarem "noriu buti valdovu" lygu "noriu but valdomu" tai savo prigimtimi priestarauja "noriu but laisvas". Kuri labiau isreiksta, ta ir nugali: laisvas-valkata arba nelaisvas-valdovas. Kadangi atsirinkt del mistifikaciju/apverstu reiksmiu sunku dauguma blaskosi apie viduri, sunku surinkti patikima komanda.

P.s. toks paradoksas (vergas-valdovas) labiausiai isreikstas katalikiskose bendruomenese. Kitose dazniau sutinkamas valdovas-lyderis.

P.s. toks paradoksas (vergas-valdovas) labiausiai isreikstas katalikiskose bendruomenese. Kitose dazniau sutinkamas valdovas-lyderis.


Koks skirtumas tuomet tarp valdovo-lyderio ir valdovo-vergo?

P.s. Sekimingi Karaliai/Prezidentai/Premjerai neturi jokiu laisviu (zodzio, veiksmo) ir teisiu (daro tik tai ko is ju tikisi).

O kokie buna nesekmingi Karaliai/Prezidentai/Premjerai?

Valdovas-lyderis - nuosavu ideju generatorius, ikvepejas. Valdovas-vergas - svetimu ideju igyvendintojas.



Nurasyti i istorijos siukslyna.

Tiem, kas baige istorijos mokslus ir nuosirdziai tuo domisi si fraze ‘istorijos siukslynas’ idomiai skambetu

O siaip pratesiant minti – tai ar ne mes kiekvienas savo darbe darome tai, ko is musu tikimasi? Tai lygiai tokia pati vergija, kaip ir prezidentu/premjeru. Ar tamsta daugiau turejot omenyje prezidentu laisvalaiki po darbo?

Daryti tai ko tikisi gali buti darbas ir gali buti gyvenimo budas. Tiksli takoskyra pakankamai problematiska.