Parabeli, gal ir teisus tu, kad neverta kolektyvizuoti atsakomybės - kai kalti visi, nekaltas lyg ir niekas. Kita vertus, neabejotina, kad ir mes turime jausti tam tikrą atsakomybę už savo senelių darbus - bent jau tam, kad nekartoti klaidų.
O šiaip, straipsnyje labiau jaučiamas tam tikras musulmonų ir žydų priešpastatymas, jis tikrai nedvelkia ksenofilija. Vėlgi, jei prisiminsim istoriją, tai galimai atrasim ir paralelių tarp musulmonų ir žydų Europoje - viduramžiais būtent musulmonai Ispanijai atnešė kultūrą ir buvo išskersti, tuo tarpu žydų tarpe Viduramžiais viena populiariausių verslo sričių buvo vergų prekyba - pastaruosius gaudydavo toje pačioje Europoje ir perparduodavo gretimose šalyse. Beje, iš to, kiek žinau, kilo ir baisiosios pasakos apie žydus, kurie grobia vaikus ir geria jų kraują. Ir vėlgi - tai karmos dėsnis, kai net kardinaliai pasikeitęs tautos elgesys neatperka senųjų nuodėmių, kurias prisimena kitų tautų pasąmonė... Nenoriu, kad panaši karma imtų persekioti mus.
Grįžtant prie Holokausto - istorija, dėl kurios žuvo daugybė žydų, visų pirma tie, kurie gyveno Rytų Europoje, ne tokia jau paprasta: kaip žinia, Vokietija buvo užėmusi didžiules Rytų Europos (tuometinės Rusijos) teritorijas I-ojo pasaulinio karo metais. Žydai, kuriuos smarkiai engė ir persekiojo carinis režimas, o ochranka eilę metų rengė masinius pogromus, buvo smarkiai nusistatę prieš caro valdžią ir vokiečių kariuomenę pasitiko su gėlėmis. Dar daugiau - kaizerio palaikymu Rusijoje kaltinti žydai išties ėmė remti kaizerio kariuomenę - puikiu pavyzdžiu galėtų tapti Vilnius, kur žydai papirko visus besitraukiančios Rusijos kariuomenės sprogdintojus, kad nei vienas iš sunaikinti numatytų objektų liktų nepažeistas. Liko sveikas netgi Žaliasis tiltas, kuris buvo pataisytas per porą valandų. Ir išties - kaizerio kariuomenė žydų ne tik nepersekiojo, bet ir daugybę jų įdarbino vertėjais, davė nemažai karinių užsakymų.
1941 metais Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos žydams negalėjo net mintis kilti apie tai, kad jie galėtų būti kaip nors diskriminuojami, jau nekalbant apie sunaikinimą. Prisiminkim vėlgi ir tai, kad tik keli procentai Lietuvos žydų dalyvavo komunistinėse kuopelėse (priešingai, nei teigia naujųjų laikų mitas, painiojantis žydų dalį kompartijoje su žydų komunistų skaičiumi), o dauguma jų tiesiog negalėjo pakęsti sovietinės valdžios. Tuo tarpu sovietinė valdžia jau nuo 1939 metų, kai buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, varė intensyvią propagandą apie draugišką ir gerą antiimperialistinę Vokieitją, o bet kokią informaciją apie koncentracijos stovyklas apgalvotai slėpė (už antinacistinę propagandą buvo sodinama į kalėjimą, dėl tos priežasties Stalinas sunaikino ir iš Vokietijos pabėgusius tenykštės kompartijos vadus).
Taigi - 1941 metai. Hitlerio kariai įžengia į Vilnių, kur žydai juos vėl, kaip ir I-ojo Pasaulinio karo metais, pasitinka gėlėmis. Tas pat - ir Kijeve, ir Minske. O jau po kelių dienų pradedamas žydų varymas į getus bei sušaudymai...
|