Pactasai, tu iškėlei įdomų klausimą apie tai, kas yra kunda, munda ir lakunda bei kokie jų tarpusavio skirtumai, tačiau šitas dalykas ne toks paprastas, kaip atrodo - jis pernelyg paprastas, kad lengvai sutilptų į mūsų galvas.

Grubiai būtų galima teigti, kad, Kunda - tai esamybė, atstovaujama pranešimo gavėjo, Munda - tai pokytis ir patsai pranešimas, o Lakunda - tai siekiamybė, atstovaujama pranešimo siuntėjo. Tuo tarpu prasmės ir žodžiai, kurie transliuojami - tai Jin ir Jan energijos srautai, pereinantys per čakras, kurios jau veikia, kaip transliacijos taškai.

Grįžtant prie mūsų pavyzdžių - visur ten sakiniuose yra pažymėta Kunda, Munda ir Lakunda, tačiau žodžiai iš abiejų pusių susiriša su lygmenimis ne tiesiogiai, o per čakras, atstovaujančias anuosius lygmenis - transliacijos elementus, kurie neleidžia persiduoti prasmei, bet kartu anas daugialypes prasmes išlaiko.

Taigi, galime tarti, kad Jin ir Jan energija - tai ne kas kita, kaip transliuojamųjų prasmių srautas (o tasai Jin ir Jan dvilypumas būtent ir atspindi daugialypį, dažniausiai dvisluoksnį, prasmių srautą), tuo tarpu kosminė-kreatyvinė energija veikia kaip dvasinė jėga, sukurianti čakras - dvilypių prasmių susijungimo taškus.

Brahma-Buda - tai siekiamybė, tapusi esamybe, įsikūnijęs pokytis, tikslas, kuris, būdamas pasiektas, kilsteli pranešimo siuntėją (o ir gavėją) į naują esamybę.

Visumoje transliacijų sistema gaunasi pakankamai pilnavertė ir paini, kad ir man pačiam jau ima nusilakundinti anosios struktūros

Ir kas tada, kai "kilsteli"?



Tikrai painu ir vietomis pati sau prieštaringa teorija, o gal tiesiog ne man suprasti?
Tiesą pasakius, skaitydamas šią temą, vis pasitikrinu, ar vis dar "Filosofijoj ir gyvenime" ar jau į kokį kitą skyrių nukelta...

Pactasai, kilstelėjimas ir yra esminis tikslas - jei jis pasiektas, nelieka klausimų "kas tada?" Tai tas pats, kaip sakyti, "užsidirbau pinigų, ir kas tada?" - jei pinigų užsidirbimas buvo tikslas, tai toks klausimas nekyla: jei nori, gali juos išleisti, jei nori - dar užsidirbinėti, žodžiu - asmeninis apsisprendimas, tačiau jis jau nepakliūna į tikslo pasiekimo rėmus Galime tarti, kad anoji Brahma-Buda - tai tiesiog vektorius, verčiantis judėti tam tikra kryptim, kartu su kosmine-kreatyvine energija sudarantis panašią dvilypę porą, kaip kad semantiškai dvilypė Jin ir Jan energija.

O dėl prieštaringumo - kol kas nepavyko jo atrasti, jei sugebėsi įvardinti nors vieną vidinę prieštarą - tai reikš, kad reikia kažką teorijoje taisyti, ką ir padarytume (nuo to laiko, kai su pora draugų sustatėm pagrindines teorijos taisykles, jau praėjo kokie 5 metai, tačiau atrasti prieštaravimų ar neišsprendžiamų problemų dar nepavyko - gal trūksta šviežio požiūrio?). O su painumu - tai todėl, kad visa teorija yra generatyvinė: ji nenustato sau rėmų, o leidžia generuoti savo tęsinius, todėl gaunasi labai daug, nors bazinis sąvokų rinkinys, kaip galėjai pastebėti, labai kompaktiškas.

Galų gale, dėl "Filosofijos ir gyvenimo" - taip, gal ir ne visai tiktų į čia, ale ką daryt - skyrelio matematikai ar semiotikai mes neturime, o į kitas sritis tai įsipaišo dar silpniau :-/

Jo, čia dar mintis šovė, jei Kunda - Lakunda būtų pritaikoma visokioms šifruotėms perdavinėti...

Šiaip esminis dalykas, kuris iš dalies iliustruotų Kunda - Lakunda veikimą, mano galva, būtų paprasčiausios maldos. Tarytum nuosekliai parinktų žodžių, garsų ir sąskambių visuma iš tiesų savyje neša tam tikrą užprogramuotą individo elgsenos ar mąstysenos motyvaciją. Visokie kabaalistiniai užkeikimai, žodinė magija ir dar biesas žino kokios mantros siekia persisunkti per Kunda - Lakunda luygmenis, formuoti čakrų filtrus ir tieesiogiai daryti įtaką Jan/Jin pusiausvyrai individo makaulėje.
Nederėtų pamiršti ir "juodosios" pusės, kai neišsilavinusiems prasčiokams įdiegiami tokie mąstysenos modėliai besikertantys su menkai išvystytomis čakrų ir Kunda - Lakunda erdvėėmis, kad tūlas maldininkas, po išpažinties, vėl skuba nusidėti...

Populiste, negeneralizuotoje ir nestruktūruotoje formoje tai ir buvo naudojama šifruotėms perdavinėti. Galim prisminti navahų šifruotojus-vertėjus JAV, dirbusius kariniame laivyne nuo Antrojo Pasaulinio karo pradžios iki kokių 1950, o dar geresniu pavyzdžiu taptų SSRS maždaug iki 1970 naudotas semantinis šifravimas (kai vieni žodžiai pakeičiami kitais žodžiais). Visgi, nei vienas, nei kitas atvejis nebuvo pilnai apibendrinti, kaip leidžiantys kurti veidrodines semantines sistemas.

Kraštutinis Kunda-Lakunda teorijos išskirtinumas yra tame, kad ji numato ir atvejį, kai ženklų sistema yra vieninga, tačiau semantikos gali būti kelios, t.y., giliai kabina bene menkiausiai ištirtą struktūralistinės lingvistikos sritį - pragmatiką. T.y., kai aš sakau "duok", o tu supranti "imk"

tractor, tuomet, laikydamasis savo prielaidos, siūlyčiau išnagrinėti naujoviškos "Tėve nūsų" maldos semantinius aspektus - čia akivaizdžiai mainipuliuojama Kunda - Lakunda svertais, kai senyvo amžiaus Rymo katalikai nejučia pasijunta apgauti, nes ligtolinės Maldos žodžiai nūdieną yra papildomi visokiomis šalutinėmis, mano galva, aplinkybėmis, tuo pačiu iškreipiant pirminę koduotę ir įnešant savotišką lingvistinę sumaištį nūdienos malidninkū galvose!

Pakelsiu temą, juolab tractor'ius prašė nurodyti prieštaravimus, tai štai vienas iš jų, mano akimis:


Taigi, panagrinėkime šią prielaidą. Kad lengviau būtų nagrinėt sutrumpinkim ją:
"Kalbos esminė dalis gali būti suvesta į minimaliai ribotą ženklų bei prasmių sitemą, turinčią nekintamą struktūrą, ir besiskiriančią tik ženklais ir prasmemis."
Išeina: "ženklų bei prasmių sitema, turinti nekintamą struktūrą, ir besiskirianti tik ženklais ir prasmėmis"

Čia jau skamba, kaip "sviestas sviestuotas".

Ir dar: "minimaliai ribotą ženklų bei prasmių sitemą". "Minimaliai ribota" tai čia kas? 1?

Minimaliai ribotą - reiškia, kad apribotą tik savo pačios struktūros, bet ne papildomų veiksnių.