Dabar tai aš žiauriai užlenksiu : pykstu ant lietuvių už tai, kad jie sugriovė dvarus; pykstu ant savo tėvų, kad jie, neatsiklausę manęs, iškraustė mane iš mano pirmųjų vaikystės namų; pykstu ant savęs, kad būdama dviejų metų ir jau tvirtai stovėdama ant kojų nesugebu nieko prisiminti ir juodai pavydžiu savo broliui, kuris dar prisimena tuos dvaro pakajų skliautus, lipdinius, įvijus laiptus, židinius, parketus...Tiesa, jo prisiminimai jau irgi apkartinti griovimo ir niokojimo pasekmių, bet praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje dvaras dar buvo neblogai išsilaikęs.
Nors mano geneologinės šaknys neturi nieko bendro su tais kilmingais luomais, bet man vis tiek labai liūdna, kad iš lietuvių kultūros istorijos išeliminuota dvarų kultūra. Todėl lietuvių etnokultūra dabar tokia vienasluoksnė – ištisai ...valstietiška. O kito sluoksnio kultūros – kaip ir nebuvo? Vien tik todėl, kad dauguma bajorų, šlėktų nebuvo grynakraujais lietuviais? Bet jie juk irgi gyveno Lietuvoje ir vaidino svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime...Santykinai tai buvo nemaža gyventojų dalis...Atmetimo reakcija nacionaliniu pagrindu?

P.s. Todėl man dabar nesuprantamas lietuvių noras vadintis Šiaurės Atėnais...Tai ir toliau reikėtų save vadinti pirma, antra, trečia, ketvirta karta nuo žagrės...

(pranešimas išskirtas į atskirą temą, nes neatitiko temos, kurioje buvo paskelbtas)

Newa, truputį nesutinku su pavadinimu, pagal mane jis iš dalies neteisingas.
Va, rašiau apie piliakalnius, žadėjau tęst apie dvarus, bet apsileidau ir nebaigiau..
Jei pažiūrėt į dvarų kūrimosi pradžią, tai ji siekia 14 a. Dvarai kūrėsi prie piliakalnių, buvo stambaus turtingojo valdomas/bajoro/ nemažas plotas.Dvarai egzistuoja 16-19 amžiuje, dideli, su įvairia veiklos paskirtimi , kaip žemės ūkio šakomis...
Dvarų nykimas prasideda po 1863 metų sukilimo, dvarai konfiskuojami ir perduodami rusų valdininkams, kitiems turtingiems, bet nekilmingiems.Dar vienas naikinimo momentas- tai 1922 metų LR žemės reforma. Dvarų dydis buvo apribotas iki 80 ha, vėliau leido pasididinti valdas iki 150 ha. Prie mažesnių pajamų ėmė nykti ir statiniai, išlaikymas buvo brangus. O štai 1940 metais sovietų valdžia suduoda baigiamąjį smūgį- atsisako dvarų, kaip tokios žemės valdymo formos , ją panaikina, o savininkus ištremia į Sibirą. Pastatai lieka tušti, išplėšiami, paverčiami vaikų globos namais, sandėliais, gyvenamaisiais namais- bendrabučiais, mokymo įstaigomis. Man pačiai teko lankytis daugelyje Žemaitijos dvarų, matyti jų buvusio grožio likučius. Niekam nerūpėjo ir išlaikymui kaipo dvarui nebuvo tikslo, nes atstatyti tai, kas buvo anos Lietuvos kultūros , meno, dvasinio gyvenimo židiniu- tai sovietų valdžiai- šakos , ant kurios sėdi, pjovimas . Iš jų buvo kilę "buržuazinio" sluoksnio atstovai- rašytojai, valtybės veikėjai, politikai. Tik nepriklausomybės metais restauruojami dvarai, tik dabar atsirado tokia galimybė. Restauruotas Renavo dvaras labai gražiai, Palangos kurhauzas sudegintas, tačiau pagrindiniuose rūmuose veikia gintaro muziejus, Švėkšnos Vilkėno dvare buvo vaikų namai, dabar nebežinau, kaip jie atrodo. Reiks vasarą palėkt.Mat, atsirado grafienė, grafo Platerio žmona ir pasiėmė dvarą kaip nuosavybę. Centriniai rūmai, kur grodavo orkestrai, tvarkomi, mačiau. rietavo dvare veikia kolegija, vienas iš pastatų.Kretingos dvare yra technikumas- kolegija.Viskas perdirbta. Buvęs dvaro malūnas privatizuotas ir savininkas neleistinai pakeitė jo architektūrą. Nubaudė, bet kas iš to?Piniguočius įsigijo, ir jam nusispjaut , kad tai paveldas.
Dvarai atstatomi, kaip paveldas ir simbolis, o ar grįš į juos ano šimtmečio dvasia ir kultūra? Negriš. Naujai aukštuomenės kartai susiformuoti prisireiks kelių kartų. Bent dabar, mano nuomone, einama ne tuo keliu. Tai rodo pats gyvenimas.

Asha...tai temos autorystė priklauso tractor! Aš pati buvau nustebinta, kaip jis be jokių skrupulų taip įvardijo, o tuo pačiu ir išplėtė temą...Aš taip tiesmukiškai negalėčiau – pavyniočiau biškį į vatą, jei jau norėčiau demaskuoti blogiečius lietuvius... Bet tikrai tokio tikslo neturėjau! Gal aš kažko ir nesupratau apie lietuvių kultūrinį identitetą, nepagavau kampo... bet norėjau tik pasakyti, kad, mano nuomone, jei dvarų kultūra nebūtų išeliminuota iš kultūros istorijos, tai Lietuvos kultūrinis identitetas būtų buvęs daug turtingesnis, įdomesnis: ir mums patiems, ir pasauliui... Čia tik mano subjektyvi nuomonė, iš dalies pagrįsta asmeniniais išgyvenimais...Todėl nesigilinkim...Bet man, kažkodėl, negreit dabar atsiras noras kažką kritikuoti...Atsiprašau, jei kažką įžeidžiau...

Newa
Viskas gerai, tu nieko neįžeidei, tad varykim toliau. Tema labai įdomi, jei nieko prieš, aš ją padėčiau prie filosofinių temų..
Dvarai buvo, jų kaipo tokių nebėra, bet tai BUVO lietuvių kultūros dalis ir gana svarbi.
Mano seneliai dirbo dvare, tad papasakojo labai daug apie dvaro gyvenimą. Gal ir tas susidomėjimas iš jų į mane atėjo apie piliakalnių ir dvarų istorijas ir likimą.
Newa, prisijunk, a?
Dabar temą visvien tęsiu, ji man miela, manau, kad ir kiti prisijungs.
Laukiu...

Newa, jei kas - pervadink temą Tiesiog temoj apie kultūrinį identitetą buvo griežtas įspėjimas apie tai, kas ir kaip bus trinama. Ale man pasidarė įdomu, tai ir neištryniau...

Asha...aš tai visai norėčiau kokios bajoriškos puotos ar medžioklės... Varom iš čia kur nors! O kur? -tai tu jau geriau už mane orientuojiesi...aš sutinku. Tik ką su tractor' iumi daryti? Tempiam jo paveldą ( temos pavadinimą), ar ne?

Newa ,tavo "aukstuomenes" paveldo supratima isduoda paskutinis apibudinimas - "bajoriska puota" Turbut imidzas butu ptrabangioje saleje ant ilgo stalo sudeti prabangus patiekalai tipo ikrai su bezdzioniu smegenimis etc.,slamsciantys puotautojai ,vietoj serveteliu naudojantys Versace svarku rankogalius.