KA TEN DVARAI, BET KAIP SUGRIUVO VISOS FERMOS LIETUVOJE,
CIA GI PRAEJO VOS DESIMT METU...

Visada santvarkų kaitą lydi paaštrėję destrukciniai veiksmai. Beje, ūkio subjektams kūrybinga destrukcija reikalinga (radikalūs pokyčiai, kad galėtų konkuruoti rinkoje) Kai jų nebuvo, gal todėl ir sugriuvo fermos anksčiau, nei reikėjo – išsinešiojo žmonės po plytą, galvodami, kad vis kokia nauda bus...

Dar šis bei tas iš pastarojo meto dvarų aktualijų...
http://www.lietuvosrytas.lt/?id=1194451 ... 159&view=4
http://www.lietuvosrytas.lt/?id=1193816 ... 695&view=4

Niekis.Danai fermas atstatys

Sąjūdžio laikais buvo gvildenama kolūkių ateities tema.
Aš buvau šalininkas kolūkių transformavimo į akcines bendroves,
bet tokių buvo mažuma. Pagrindinė priežastis - visiem nusibodusi "kolūkinė" organizacija tiek kaime, tiek mieste tiek tarp tuometinių politikų. Ką gi, teks kolūkius (bendroves) vėl kurti nuo nulio.

Kolūkiai, kolektyviniai ūkiai- artelės, sukurtos iš pajininkų indėlių. O štai egzistavo ir tarybiniai ūkiai, kurie irgi sulaukė tos pačios dalios..Manau, kad dėl ištampytų po kiemus mokesčių mokėtojų milijonų kada kas nors dar kalbės, kaip ir apie dvarus. Neūkiškumas ir tiek, jei iro ūkiai,keitėsi santvarka, kuo kalti pastatai? Po truputį jau šnekama, kad tos ištampytos plytos naudos neatnešė..Smulkieji ūkininkai jau dabar priversti burtis dėl pienininkystės, nes kitaip neišsilaiko ir vyksta kolūkinis darbas kaime- vieni aria, kiti su kombainais važiuoja, treti sėja- neįmanoma vienam viską pasidaryti ir tiek technikos turėti.

Plungės dvaras

Buvau užsiminusi apie M.K.Čiurlionio mokymąsi Plungės dvare. Įdėsiu apie šitą dvarą.

Ant Babrungo upės dešiniojo kranto įsikūrusio Plungės dvaro istorija siekia XVII a., kai jo valdytojais buvo Mykolas Aleknavičius, Stanislovas Kazimieras Vaina, Krišpinai- Kiršenšteinai, Valavičius. 1725-1774 m. Plungės seniūnija priklausė Krišpinams-Kiršenšteinams ir Karpiams. 1770 m. seimo nutarimu Liachovičių miestelis Naugarduko vaivadijoje buvo iškeistas į Plungę, o jos šeimininku tapo Ignas Masalskis. 1795 m. praskolintas Plungės dvaras atiteko jo dukrai Apolonojai, kuri po antrųjų vedybų su grafu V.Potockiu dvarą gavo kaip kraitį. 1806 m. jis Plungę su visom valdom pardavė grafui Platonui Zubovui, kuris 1873 m. vasario 21 d. pardavė Plungę kunigaikščiui Mykolui Oginskiui. Naujasis šeimininkas pagal vokiečių architekto K.Lorenso projektą 1879 m. aukščiausioje parko vietoje pastatė neorenesansinio stiliaus rūmus. Pastatas dviejų aukštų su pusės aukšto cokoliu. Abiejuose rūmų šonuose stovėjo šoniniai paviljonai. Pačiuose rūmuose gyveno savininkai, viename šoniniame korpuse buvo garsioji Oginskių muzikos mokykla, kurioje mokėsi M.K.Čiurlionis, antrame - mokykla ir tarnų patalpos. XX a. pirmoje pusėje pietinis korpusas buvo nugriautas. Viename didžiausių Lietuvos parkų, kuris užima 45 ha, stovi pilaitė (laikrodinė), XIX a. antroje pusėje statyta neogotikiniu stiliumi. Parko vartai trijų angų, mūriniai su skulptūromis, yra septynių kaskadinių tvenkinių sistema. 1922 m. Plungės dvaro sodyboje įkuriama žemės ūkio mokykla, kuriai priklausė ir 250 ha žemės. 1934 m. čia atsikėlė artilerijos pulkas, rūmai buvo pritaikyti karininkų butams. Antrojo pasaulinio karo metais dvaras degė ir iki 1956 m. buvo nenaudojamas. 1953 m. LTSR Žemės ūkio ministerija nusprendė į Plungės dvaro ansamblį perkelti Rietavo žemės ūkio technikumą, todėl buvo pradėta pastatų restauracija. Restauruojant dvaro rūmus, pamatuose buvo rasti keturi buteliai, kurių viename buvo raštas lotynų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Rašte parašyta, kad rūmai statyti 1879 m., o gegužės mėnesį buvo pašventinti.

Lapkričio 29ąją dieną garsiajame ,, Christie's“ aukcione Londone bus pardavinėjama ,, reta ir istoriniu požiūriu svarbi paauksuota sidabro taurė, pagaminta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, priklausiusi didikui Grigorijui Sapiegai – jaunesniajam LDK kanclerio, Vilniaus vaivados, mecenato Leono Sapiegos broliui:
http://www.lrytas.lt/?data=20071123&id= ... =99&view=2

Žinoma, mažai tikėtina, kad ši taurė grįš į Lietuvą. Straipsnyje teigiama, kad prezidentas Putinas tuo tarpu slapta nurodinėja oligarchams įsigyti nacionalinio meno kūrinius ir taip juos sugrąžinti į Rusiją.

Visai galimas daiktas, kad rusų oligarchai taurę nupirks ir pristatys į Privatų muziejų, esantį Maskvoje. Nors spėjama, kad ši vaza gali būti vengrų auksakalių darbo.
Tai ne visi mūsų didikai buvo lietuviškos kilmės. Sapiegų valdymo dinastijos siekia senus metus.Veik visa Lietuva suskirstyta į į Sapiegų grafystes, kur buvo dvarai, daug kur net bandoma įsivaizduoti, kap jie atrodė, nes nėra išlikę duomenų.Kretinga, Gelgaudiškis, Skuodas, Viekšniai, Plungė,...ect. Paveldėjimo ir santuokų įtakoje dvarai perėjo iš vienų didikų rankų į kitų.Pagrindiniai Sapiegų rūmai buvo Vilniuje, kur dabar ligoninė.
Kadaise Leonas Sapiega labai praturtėjo, savo grafystėse steigė mokyklas valstiečių vaikams, mylėjo juos. Turtų dėka pastatė šv.Mykalojaus bažnyčią, kurioje ilsisi jo ir dviejų žmonų palaikai ir šiandien. Įdėsiu kelias nuotraukas.
------
Va čia, kokie buvo mūsų didikai.
LDK didikų giminės :
Lietuvių kilmės - Kęsgailos , Astikai , Radvilos , Goštautai , Olelkaičiai (Sluckiškiai) , Alšėniškiai

Rusėnų kilmės - Chodkevičiai , Ostrogiškiai , Sapiegos , Tiškevičiai , Pacai , Iljiničiai , Višnioveckiai

Kuršo- Tyzenhauzai , Pliateriai

Jie tarpusavyje giminiavosi, todėl turtų autentišką nuosavybę sunkoka nustatyti, kam priklauso-lietuviams ar rusams, ar lenkams.

-----
Truputį apie Sapiegų pagrindinius rūmus.
Iš Sapiegų valdų inventoriaus yra žinoma, kad rūmų komplekse būta daug ūkinių pastatų: "bravoras", malūnas, kafehauzas, sodininko namas, kepykla. Į dvarą buvo du įvažiavimai: vienas iš šiaurinės pusės - Antakalnio gatvės, kitas iš vakarų - L.Sapiegos gatvės. Iš šiaurės - labai puošnūs, iškilmingi vartai, kaip architektūrinis akcentas su figūrinių lipdinių pėdsakais. L.Sapiegos gatvės vartai paprastesni, nors panašūs. Vartai iš rūmų į parką yra patys gražiausi, su giliomis skulptūrų nišomis.
XVIII a. antrojoje pusėje parkas išplėstas į pietų pusę, įrengta landšaftinė dalis. 1808 m. parkas ir rūmai parduoti miestui. Pagal Vilniaus gubernijos architekto Ž.Pusjė (Z.Puossier) planą rūmai pertvarkyti į karo ligoninę, o 1812 m. rūmai paversti prancūzų karo ligonine. XIX a. pirmojoje pusėje rezidencijos teritorijoje pastatyti kiti ligoninės paviljonai, parkas tampa dviejų stilių: viena dalis - reguliari, kita - naujoji peizažinė. Po šių pertvarkymų tiek rūmų, tiek parko grožis labai nukenčia, tačiau pagrindinė parko dalis išlieka. Dendrologiškai parkas nėra turtingas, patyręs ilgus netinkamos priežiūros metus. Jame išlikusi seniausia Vilniaus liepa. Tačiau šis ansamblis vis dėlto liudija, su kokiu karališku užmoju visa tai buvo padaryta.

Pasirodo, egzistuoja tokie dokumentai dėl dvarų išsaugojimo.Atradau.

Valstybinė paminklosaugos komisija 2002-09-13 sprendimu Nr. 87 patvirtino „Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepciją“ (Žin. 2002, Nr. 96-4240). Šis Lietuvos dvarų paveldo išsaugojimo ir perdavimo ateinančioms kartoms strateginis ir edukacinis pagrindas buvo sukurtas remiantis Konstitucine Lietuvos valstybingumo tęstinumo nuostata. Koncepcijoje buvo suformuota valstybinė dvarų paveldo apsaugos samprata ir jos įtvirtinimo visuomenėje strategija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003-04-18 nutarimu Nr. 481 patvirtino „Dvarų paveldo išsaugojimo programą“ ir „Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemones“.
Programoje buvo numatytos dvarų paveldo sisteminio mokslinio ištyrimo, nustatymo ir apskaitos, teisinio reglamentavimo sistemos (bazės) sukūrimo, saugojimo, panaudojimo ir pritaikymo verslui bei kaimo restruktūrizavimui, saugomo kultūrinio kraštovaizdžio kokybės ir įvairovės palaikymui, žemės reformos vykdymo, valstybės ir savivaldybės specializuotų kultūros paveldo saugomų teritorijų steigimo ir kt. strateginės kryptys ir konkrečios priemonės. Deja, ši Valstybinė strateginė tarpinstitucinė programa beveik ketverius metus iš esmės nebuvo įgyvendinama. Teisintasi, kad šiems uždaviniams įgyvendinti trūksta lėšų.

Tačiau atstatymams ir restauravimams skirta nemažai lėšų:

2006 m. KPD lėšomis (iš valstybės biudžeto) Rokiškio dvaro sodybos (valdytojas Rokiškio r. savivaldybė) rūmų (G222K1P) interjero restauravimui skirta 193000 Lt.; Zyplių dvaro sodybos (valdytojas Šakių rajono savivaldybė) rūmų (G212K1) avarinės būklės likvidavimo darbams (dešiniojo flygelio stogui) skirta 120000 Lt.; Radviliškio rajone, Baisogalos dvaro sodybos (valdytojas Gyvulininkystės institutas) rūmų (G105K4) avarijos grėsmės pašalinimo darbams skirta 200000 Lt.; Kelmės dvaro sodybos (G16K, valdytojas Kelmės r. savivaldybė) fasadų avarijos grėsmės pašalinimo darbams skirta 155000 Lt.; Adomynės dvaro sodybos (G259K, valdytojas Kupiškio r. savivaldybė) pamatų, sienų, perdangų, pertvarų ir grindų avarinės būklės likvidavimo darbams skirta 75000 Lt.; Vilniuje, Kairėnų dvaro sodybos (valdytojas Vilniaus universitetas) malūno (G349K4) avarinės būklės likvidavimo darbams skirta 34000 Lt.; Plungės dvaro sodybos (valdytojas Plungės r. savivaldybė) rūmų (G213K1) šoninių fasadų priešavariniams darbams skirta 139000 Lt.; Pasvalio rajone, Joniškėlio dvaro sodybos (valdytojas Joniškėlio žemdirbystės institutas) rūmų (G124K1) apsaugos techninėms priemonėms įrengti skirta 250000 Lt.; Vilniuje, Verkių dvaro sodybos (G230K, valdytojas Botanikos institutas) užvažiuojamųjų namų avarijos grėsmės pašalinimo darbams skirta 200000 Lt.; Vilkaviškio rajone, Paežerių dvaro sodybos (valdytojas Marijampolės apskrities viršininko administracija) rūmų (G252K1) konservavimo, restauravimo darbams skirta 200000 Lt.; Vilniuje, Sapiegos dvaro sodybos (valdytojas Všį Sapiegos ligoninė) tvoros (G246K3) avarinės būklės likvidavimo darbams skirta 300000 Lt.; Užutrakio dvaro sodybos (G208KP, valdytojas TINP) rūmų parterio tvarkymo darbams skirta 136000 Lt.; Kretingos dvaro sodybos (valdytojas Kretingos r. savivaldybė) tvoros (G48K26) avarijos pašalinimo (?) darbams skirta 200000 Lt.; Molėtų rajone, Alantos dvaro sodybos (valdytojas Všį Alantos technologijos ir verslo mokykla) tvoros (G205K12) restauravimo, konservavimo darbams skirta 100000 Lt.; Astravo dvaro sodybos (valdytojas Biržų rajono savivaldybė) tilto (G260K4) apsaugos techninių priemonių įrengimo darbams skirta 150000 Lt.
Plačiau čia:
http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/dokum ... dvarai.doc