Dabar kiekvienas įmonės vadovas, eilinis pilietis privertas planuoti. Ateina ilgalaikiai planai-strategijos, trumpalaikiai planai. Net nėštumas pageidautinas suplanuotas. Kaip jums sekasi gyventi suplanuotai ar prisilaikant planų? Ar lengva juos keisti ir kaip sekasi prisitaikyti kintančioje visuomenėje prie kintančių planų?Juk būna, kai planus šuniui ant uodegos nuneša nenumatytai išdygę ar primesti planai, kuriems kartais nesi net pasirengęs. Suplanavai su šeima į kiną- braukšt, turi dalyvauti ten ir ten. Tavo planuose šeimos gerbūvis, o juos ima ir sugriauna išoriniai veiksniai. Kaip sukatės ar reikėtų suktis tokiam permainingame pasaulyje tiek darbe, tiek asmeniame gyvenime, jei iš viso turim jį?

Aš, manau, kad ateities planavime nieko blogo, nors dauguma planų praktikoj ir kinta ar net griūva, bet su tuo reikia susitaikyt dar prieš kuriant planus. Planavimas tiesiog sukuria kryptingą "judėjimą", kuris leidžia jaustis ramiau, nesijaudint, o be pastarųjų ir šiaip savaime geriau sekas . Aš mėgstu daug ką planuoti ir kartu man patinka, kad juos įgyvendinant praktikoj atrandi dar geresnių variantų, nei galėjai sugalvot, planai keičias, bet ne visada į blogąją pusę. Kitavertus jei neplanuotume, tai apskritai daug ko nedarytume, turbūt net nerizikuotume (nes rizika visada daugiau mažiau turi būti suplanuota ). Aš už planavimą. Beja, Asha, ar nemanai, kad žmogus nemėgstantis planuot tai likimo auka (savo gyvenimo "nekalvis", įjungęs autopilotą) ?

Beje, aš taip pat už planavimą, tai mano arkliukas.
Paprasčiausiai man tenka (teko) susidurti su žmonėmis, kuriems tai varginantis dalykas ir labiau linkę vadovautis "autopilotu". Nors autopilotas planavime irgi turi teigiamybių, sutinki?
Bet....Aš truputį apie kitką, apie planų derinimą tarp atskirų grandžių ar institucijų. Kodėl mūsuose nesusišaukia planai? Planavimas planavimu, bet kai nežino kairė, ką daro dešinė irgi negerai. Štai ir gaunasi kuriozai planavimų pasekmėje.Tai būtų apie organizacinį planavimą. O asmeninis?Ar nėra tau buvę taip, kad biurokratinis planavimas sugriauna tavo asmeninius planus, nes ten, aukštai, įvyko planų korekcija?

Kartoju planai kinta (visur ir visa kame), jei neturėsi plano kaip su tuo susitaikyt, šiame žiauriame 'tikrame' pasaulyje greitai būsi sugniuždytas . Nepasisekė planas A, turėk (arba imkis kurti) planą B . Jei neturi jėgų kurt naujų planų, vadinas palūžai. Vadinas imk virvę ? Arba toliau stojies ir imiesi planuot ką nors išnaujo, ar tiesiog koreguoji esamus planus. Planus kuria ne tik asmuo, bet ir grupės, kurių planai gali tiksliai neatitikt, kitos grupės planų, taip ir "šlifuojies" planą (-us) kol įgyvendini arba pasiduodi ir palūžti

Labai gerai.Planai kinta. Štai tu pasiėmei iš banko paskolą būstui ir sužinai, kad keičiai palūkanų normos. Ar dar kokios kitos priežastys, kurios neleidžia grąžint paskolos normaliai.Koks tavo planas B?
Įlįskim į žemdirbio kailį. Pagal supirkimo nenusistovėjusias kainas(ten irgi planuojama) ar gali jis planuot, ką kitais metais auginti?Jei vienais metais jam buvo pelninga auginti galvijus, pasirodo, šiais metais jis su tuo pralošė, nes pelningiau buvo grūdinės kultūros?Jam plano B nėra, yra įkainiai, rinka ir loterija-išloš ar praloš.

Tai ką, pragert kas liko ir dar pasilikt šiek tiek virvei, bet tai irgi reikia suplanuot . Jei planai sugriuvo tai ką man siūlyt? Verkt, raudot ir pasikart? Ar planuot išeitį t.y. kurpt kitą planą (šiaip net savižudybė suplanuota 'išeitis' )? Aišku galima sakyt, kad kokioj nors situacijoj išeities nėra, bet dažniausiai išeities 'nebūna' tik pas tuos, kurie linkę pasiduot kai tik nesiseka. Visiem mum taip bent kartais būna, bet tai nepateisinama. Myžčiojimas yra silpnumas, vistiek neduosiantis rezultato. Aš galvoju (bent jau teoriškai), kad visada gali būti blogiau ir visada gali būti kažkokia išeitis.

Užat ir juokiasi Dievulis iš mūsų planų ir planavimo kartais..
Pasikart visų lengviausia, būna ir taip, ir neretai-blogas planavimas veda į bankrotą su visom pasekmėm. Planavimas vien dėl planavimo netinka.
Planavimas su dvasiniais dalykais , intelektualiniais net nepaskaičiuojamas, kokia bus reali nauda. Bet kur vyksta finansiniai dalykai, manau, planavimas ir paskaičiavimas turėtų būti kruopštus ir tikslus. Ir jei jau į tą reikalą įsijungė žmonės, garbės kodeksas reikalautų planų nebejudint bent tuos kalendorinius metus, nes žmonėms kintančios sąlygos gali būti pražūtingos.. Čia didelis akmuo į finansininkų daržą.

P.S.Pasikorimo atvejai taip pat fiksuojami ir numatoma, kiek bus tokių, kiek parašys pomirtinius raštelius, kiek ne..Viskas suskaičiuota

Man čia jau painiojas kur temos problema (priežastis), kada įveliamas Dievulis . Sakyčiau, Dievulis juokias tiek, kiek juokias žmogaus lūpomis ir nedaugiau, jei sakom, kad Dievulis juokias iš mūsų, tai dar kartu reiškia, kad juokiamės patys iš savęs . Sakyk tiesiai, asha, kodėl juokies iš žmonių planų ir planavimo ? Ar todėl, kad planavimas neišpranašauja ateities, kuria bando išpranašauti? Bet ar tai blogai ? Tiesiog, nesuprantu kas juokingo natūralume, pradedu darytis kaip koks mitologinis ateivis, kuris nesupranta žmogaus juoko prasmės, be to kad gaminas vitaminas C .