Protingas ir issilavines zmogus tas Donskis, ale kartais lepteli nei i tvora, nei i mieta.

- reitingus formuoja "dirbtinai", nei vienas mano pažįstamas niekada nebuvo patekęs į apklausas - o jūsų?



- taip pigiausia, Lietuvoje klesti žvėriškas gobšumas ir jau po to išplaukia visos kitos "pasekmės"..

Herkus - as jau kazkurioje temoje rasiau, yra techniniai sprendimai (dar nuo exCCCP laiku) matuoti technikos pagalba be galutinio vartotojo isikisimo. Apklausa suvokiama kaip "lentele su pliusiukais/minusiukais pildoma ranka" nyksta kaip dinozaurai sioje srityje del elementarios priezasties - subjektyvumo, t.y. sakymo "kaip as noreciau", vietoje "ka as darau".

Del gobsumo - jis igimtas, tik kartais pasleptas/uzmaskuotas.

Klausimas ar ir realūs reitingai kardinaliai pasikeistų. Yra ir tokios nuomonės, kad žiūrovai jau ir patys "reikalaujo" to šlamšto, deja tenka sutikti, kad TV tikrai išsitreniravo sau tokius žiūrovus ir dabar intelektualinės laidos daugeliui paprasčiausiai net nereikalingos, neįdomios ir nepriversi jų žiūrėti, o TV ir taip linkę geriau toliau "pataikauti" nei kažką keisti

Žiūrovas nusiramina

Žinomas italų profesorius Carlo M.Cipollai, prieš tris dešimtmečius paskelbęs esė „Pamatiniai žmogaus kvailybės dėsniai“, išsakė mintį, kad kvailas žmogus yra toks, kuris daro žalą sau arba kitiems ir dėl to neturi atitinkamos naudos. O tie 20 procentų protingųjų paprastai neįvertina grėsmės, kurią kelia kvailių dauguma.

Sunku procentais suskaičiuoti, kiek žiūrovų į kvailybės ratą dabar įsukusi televiziją, tačiau jos vedamas kelias bukumo link nepaliauja stebinęs.

Televizija, kaip žmogų traukiantis reiškinys, pasak žinomo televizijos apžvalgininko,Vilniaus universiteto profesoriaus Žyginto Pečiulio, jau 15 metų nebėra aukščiausios prabos. Kvailumo sėkla, anot jo, ekrane ėmė plisti po to, kai mūsų šalyje atsirado televizijų konkurencija.

„Užsienio televizijos savo programas transliuoja 24 valandas per parą, o Lietuvoje rodoma tik 18 valandų, tačiau neparodoma didelių stebuklų. Pastebima, kad per visą mūsų televizijos istoriją nuo šeštojo dešimtmečio einama į paprastumą ir pataikavimą žiūrovui. Iš pradžių, kai veikė viena televizija, nors ji ir buvo propagandinė, kultūrai vietos nestigo: buvo rodomi filmai, spektakliai, susitikimai su intelektualais“, – kalbėjo Ž.Pečiulis.

Televizijų tendenciją kvailėti pastebi ir televizijos bei kino kritikas Skirmantas Valiulis. Šį reiškinį, anot jo, kurstome ir mes patys– ištikimi žiūrovai.

Vadovaudamasis užsienyje atliktais sociologiniais tyrimais pašnekovas sakė, kad televizija bunka ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, mat intelekto stoka – vienas sėkmingiausių būdų šiais laikais nuraminti savo proto lygiu abejojantį žiūrovą.

„Kuo televizija kvailesnė, tuo šiai laikais ji žiūrimesnė. Paprastas, pavargęs žmogus, prisėdęs prie ekrano, galima sakyti, nusiramina – matydamas už save kvailesnius, jis gali būti ramus, kad dar nėra paskutinis asilas: aš irgi „durniuoju“, na bet dar ne taip...“ – ironijos neslėpė S.Valiulis.

http://www.delfi.lt/news/economy/Media/ ... d=15833065

Taip ir norisi prisimint viena skambia fraze (tinka prie konteksto):
"Yra du begaliniai dalykai - Visata ir kvailumas. Beje,dėl Visatos aš dar nesu
visiškai tikras."(A.Einstein)
Vat antruoju ir naudojasi televizijos (netik) pinigam kalti.

- vistiek neobjektyvu, nes yra "žiūrimiausias" paros laikas, ką nori įdėk tuo metu - vis tiek dauguma žiūrės.



- amerikiečiai sako: "nori pinigų? - paleisk savo santaupas vėjais".
- naujas lietuvis sako: "nemokėk samdiniui ir neleisk to daryti kitam".

paaiškinimas:
- pinigai turi cirkuliuoti, gobšumas su "kojinėm" žlugdo ekonomiką.
pinigų stygius TV žlugdo mus visus (ne tik elgetas ir vargšus).

Va cia ir slypi atsakymas - dauguma ziures. Nustotu ziuret - nustotu rodyt/rodytu ka nors kita. T.y. visuomene tingi/kvaila ir sunkiai suvokia egzistuojancius ziniu substitutus - knygas/laikrascius/pokalbius su draugais/radija. Priedo inertiska ir tingi keistis.




Cia pasiteisinimas.
T.y. idealizuojami amerikieciai, smerkiami "naujieji lietuviai", nors problemos saknys butent samdinio (kartais vadinama baudziaunininko) pasauleziuroje
- "as samdinys, nieko as negaliu pakeist, man nemoka",
vietoje laisvo zmogaus - "as pats sau vadas, nemoka - jo problemos, surasiu kas daugiau mokes, nerasiu - pats ka nors daryt pradesiu (tapsiu samdantis)"
T.y. vengiama rizikos, atsakomybes uz savo veiksmus ir ateiti.
Cia viena is esminiu priezasciu kodel ekonomistai dar pries nepriklausomybe sake - norint pasivyt V.Europa Lietuvai reiks 40 metu. Sakysite kam, kodel 40? Elementariai - anos santvarkos aukletiniai ismirs, nauja karta isaugus kitokioje aplinkoje uzaugs. Mastymas skiriasi, o minios mastymas keiciasi tik pasikeitus miniai (kartu kaita)

1. Ne idealizavimas, o tipinio (supaprastinto) mąstymo stereotipas.
2. Jaučiasi pažiūrų (vertybių) skirtumas tarp globalisto ir lokalisto.

p.s.
dalis lietuvių pasielgė "laisvai" - išvažiavo į užsienį ir prisijungė prie jų kultūros (prarado savąją),
bet gal vietinio "būro" skurdas ir provincinis mąstymas vertingesnis?
(kažkaip "globalistai" turtingi ir protingi bet tarytum mirę ir negyvi..)