Be močiutės?Be senelio?
Tai tie žmonės nesupranta, ką daro, kokį lobį atima iš anūkų.Mano manymu, tai pagrindinė auklėjimo ir dvasingumo mokyklėlė, nes seneliai paprastai savo anūkus myli ir jiems laiko skiria daugiau, nei savo vaikams..
Patys šilčiausi prisiminimai apie senelius.Patys mylimiausi ir brangiausi žmonės mano gyvenime buvo.
Svečiau, bet sutiksi turbūt ir su tuo, kad vaikams tėvai, pasmerkdami vienatvei savuosius tėvus, kerta šaką, ant kurios sėdi . Ar nebus kada vieniši jie patys? tai jie parodo vaikui, kad senas žmogus našta.
Nekaltinu valdžių, svečiau. Pagedus žmonių moralė ir vergavimas turtui, buičiai kaltas. Kodėl kituose namuose atsiranda vietos seneliams, su jais smagiau, o ir pats gali nesijausti vienišas- yra ką pakalbėt, o ir pamoko dar, patikėk, jie praktiškesni ir dažnai būna labai išmintingi.
Kas gali būti gražiau už močiutę, palengvėle lupančią obuolių žieveles ir su anūkais verdančią marmeladą, ar senelį, kuris lėtu žingsniu apeina namus, patikrina, ar viskas gerai laikosi, su vaikiukais sumeistrauja kokį vėjo malūnėlį?Jie visur suspėja ir turi laiko viskam..
Gal ir nukrypau, bet negaliu , kai taip apie senelius..ir su seneliais..