Mintis mus pasiekia,stabteli,pasilieka samoneje arba iseina nepastebeta ir nepalikdama pedsaku..Ibedus zvilgsni i siena ir skaiciuojant ikvepimus bei iskvepimus,savo vidaus akimis galima stebeti mintis tarsi kokia procesija..Si vyksma galima suletinti ir sustabdyti,galima priversti mintis paspartinti zingsni,sekti,kad jos nesistumdytu,nekeltu sumaisties,o mintis-issisokeles galima sunaikinti.Tiesa,tai ne visada pavyksta,nes net ir sunaikintos mintys prisikelia ir tada jau pradeda naikinti mus..
Ar pastebejote,kai kalbames apie mintis,mes sakome,kad jos kyla,ateina ar net sauna i galva?!..
Kur randasi toji gelme,is kurios kyla mintys?
Kas vadovauja minciu paradui?
Ar tikrai mintys priklauso tik mums?!..

Mintys, kuriomis vadovaujamės kasdien, mano galva, kyla tiesiog ekspromtu, kartais pasakome ir ne tą, ką vertėtų toj situacijoj. Po to seka gailestis (arba ne) ir t.t. Tačiau tos mintys, kurias taip norime "iškapstyti", kai jų labiausiai reikia is pasąmonės gelmių, neatsiranda taip greitai kaip norėtume Išvada tokia, kad kaip ir kiekvienoj situacijoj būna...tas, kas geriausia, atitenka per didžiausias kančias, arba šiuo atveju prasmingos, reikalingiausios mintys ateina tik gerai pasukus galvą

Man buna uzeina visokio beso. Paskutyniu metu vis daugiau, ir svarbiausiai neigiamo . Kartais atsitinka kai kas gero, turiu tokia akiu sviesa . Kai man uzeina mintys as arba perdegu, arba, jei salia yra popiriaus ir paiseklio kokio nors, parasau eiles. Va taip ir kovojame. Po eliu parasymo, spaudymas dingsta. Hebra, norite eiliu, reikia mane sukresti , tik nepersistenkite, bo dingsiu

Vat ir man taip, kai pasidaro liūdna seilėju pieštuką ir pirmyn. Ten, lape popieriaus palieku liūdesį, išsikraunu ir vėl viskas gerai

Vakaru pasaulio intelektualai vienas kita vertina pagal tai,kiek minciu yra prigrusta zmogaus galvoje.Rytieciai gi,ismintingu zmogumi laiko ta,kuris sugeba sklesti tarpais,kai apskritai jokiu minciu nera.
Pati esu linkusi pastariesiems pritarti,nes butent toje tustumoje ir slypi svarbiausios,jokiais zodziais neisreiskiamos zinutes..Tarytum kazkokia keista nuojauta..
Beje,ar pastebejote,kad kartais erdveje ima sklaidyti vienodos idejos?!..Kai ta pati mintis tuo paciu metu aplanko net kelis zmones..
Kaip tai paaiskinti?

"Jei nori pamatyti kalną, turi eiti į laukus.
Jei nori pamatyti lauką, turi užlipti ant kalno.
Bet jei nori pamatyti Viską! Tada užsimerk ir mąstyk.."

autorius nezinomas................

O ką tuomet daryt, kai nori nepamatyt nieko ?

Daugiausia minčių man atsiranda įtampos metu.Tada jos veržiasi, kunkuliuoja, rikiuojasi viena po kitos.Mano mintys nėra nuogos, jas lydi vaizdiniai, kaip skaidrus sapnas.Būna, kada "pristoja" įkyrios mintys, kartais kvailos, kartais romantiškos.Galvoju, kad mintimis žmogus būna atviras sau, nes kai kurių minčių niekada nepasakytų kitam.Minčių pagrindu tenka priiminėti sprendimus.Manau, kad mintys virsta žodžiais. Juk būna, kada žmogus, to nejusdamas, kalbasi vienas garsiai.Mintys- tai tylioji kalba, taip įsivaizduoju.
Na, telepatijos ryšiai mus labai sieja su Irma Jau patikrinta dešimtimis kartų, kad vienu metu (ne sakome!) o rašome tą pačią mintį..