Dienoraščius atidaviau ugniai..Palengvėjo..

po šimts. prisiminiau, kad prirašiau daug nesąmonių, bet kur padėjau- NEBEPAMENU
žinau, kad tikrai neišmečiau.. teks vėl kuist spintas, ieškot visiškai nesinori, kad kažkas perskaitytų.. nes rašiau tikrai ne dėl to, kad kažkas jį perskaitytų
rupūs miltai, saldūs kleckai visus savo užrašus peržiūrinėt..

aisku kad nemalonu pvz viska sudegint bet reikia taip isivaduoji is paslapciu ir bent kuri laika gauni ramybe nuo visko

Nu, bet deginimas tai irgi ne išeitis, manau... Jau geriau pasikuist po spintas ir kandims sutrukdyt miegot

Ir viskas paskum taip beviltiška, rašai rašai, o paskui liepsna..... tai kaip žmogaus gyvenimas........

Tai tikriausiai individualu, nes nelygu kas nusėdo viename ar kitame dienoraštyje..Kartais turinys būna toks, kad geriau su juo likti akistatoje vienam- dienoraštis- jau trečias veikėjas..

teisingai, nedeginsiu, aišku.
beje, suradau! bet netyčia- kuičiausi savo spintoj tvarkydamas sąsiuvinius, kišdamas juos į stalčius (darau tai praėjus visam geram mėnesiui po mokslo metų pabaigos ) ir staiga iš kažkokios papkės iškrito keli lapai- pasižiūriu--- TIE! jau apsitrynę, išblukę, vos įskaitomi, bet visgi pasiliksiu, vėliau bus įdomu šifruoti ir prisiminti

Asha>>>Na taip...tai kiekvieno individualus gyvenimas, ir patarinėt kažką jau būtų beprasmiška...


Fanas>>>Įdomu... įdomu... ir aš vieną kartą taip užsikuitus buvau, kad tik paskutiniam stalčiuj juos radau...bet tada nors ištisą vakarą skaitymo turėjau..ir kiek malonių prisiminimų...et