bet kartu jau ir būsi pakeitęs

Žmogui gyvenimas duotas ne tam, kad iš jo išeitų taip nieko gero ir nenuveikęs

Aha, ir žiūrėsi iš šalies, kaip visi raudoja, gailisi, neša gėles ir vainikus..Pats galvoji:"O, aš juos nubaudžiau!" Dažnai būna tokia savižudžių, bandžiusių žudytis, filosofija..Tik, kad kelio atgal nebėra iš už RIBOS..

Deja dauguma mūsų išeis būtent taip . Ech būtų gerai nors tiek, kad dauguma išeitų nors nepadarė blogo

negi geriau būtų prisigert, sėst į automobilį, lėkt nežmonišku greičiu, į ką nors trenktis, padaryt taip, kad visi manytų, jog kaltas alkoholis.. dar gali užmušt niekuo kaltą žmogų. jei jau išeit, tai išeiti tyliai, o artimieji ir draugai tada turėtų graužtis, kad nepadarė visko, kad išsaugotų mylimą žmogų. o tai tikriausiai ir yra savižudžio tikslas?
kažkada, kai buvau mažas (tiksliau DAR mažesnis(visgi nelaikau savęs dideliu)), mąsčiau daug apie tai, dabar tos mintys atrodo kvailai ir nepagrįstai gal išmokau, o gal ir ne, bet pasikeičiau ir daugiau apie tai negalvoju, tiesiog tam nėra prasmės
(tik kartais pamąstau apie tai, kas mus ištiks, kai mirsime)

Čia grynos nesamonės. Manau tik iš neturėjimo ką veikt. Kiekvienas žmogus turi planuoti savo ateitį, o ypač jaunas. Liūdniausia kai tą daro paaugliai, jie jau matai nusivylė gyvenimu. O juk to gyvenimo dar ir nepamatę. Papraščiausia iš tikro vargo nėra krapštęsi, nežino skonio gyvenimo. Reikia siekti visada aukštumų. Kiekvienas iš mūsų kažkam esam skirtas, reikia tik atrasti tą kažką.....

Ne visai iš neturėjimo ką veikti..Turi ir jie problemų, jiems jos atrodo baisios ir neįveikiamos..Čia ir aplinkiniai , ir pats būsimas savižudis turi nebuti abejingi savo ir kito likimui ir dalintis, bendrauti, kalbėtis, išsiaiškinti..
Tai nėra taip paprasta, tam ir veikia Jaunimo linijos.. Jos sulaukia tiek skambučių, kad paprastai iš pirmo karto prisiskambinti sunku..

Asha vėlgi tu šaunuolė mano akimis, kad gebi taip mąstyti. O galvoti, kad paauglių problemos menkesnės - vaikiškos (aka bereikšmės), nei suaugusių tai gali tik statistinis "suaugėlis", kuris pats save leidžia įtraukti į tą banalų kartų karą (kai savos problemos iškeliamos aukščiau kitų) ir apskritai yra egoistinių pažiūrų . Žinoma jaunimo problemos kitokios, tačiau jos tikrai ne menkesnės. Kiekvienas žmogus, nepaisant jo amžiaus, gali prisikurt bėdų "iš neturėjimo ką veikt", tiesą sakant kiek platesne prasme aš, manau, kad ir pati Irma sau depresijų prisikūrus iš to "neturėjimo ką veikt" ir egoizmo "gerai egzistuoti", vietoj to, kad galėtų bent jau gyventi . Jei gailiesi savęs ir savo gyvenimo, vadinas jau kuri "problemas iš nieko", nes visada galima pasirinkti tokį kelią kuris gal ir ne patogiausias, bet, juo eidamas jauties gerai (arba įdėjus nors šiek tiek pastangų, bent jau nesijauti blogai) . Tikiuos Irma nesupyks, nes aš čia ne bloguoju sakau, o tas "neturėjimas kas veikt" tai pagal mane žmogaus savybė kai jis nesistengia suprast kaip atsiranda jo emocijos, jausmai ir apskritai jutimasis gyvenime ir vietoj to, kad galėtų gyvent taip, kad tas jutimasis būtų geras, gyvena pasroviui, pagal visuomenės "gero gyvenimo" standartus, kurie ne visada sutampa su to asmens "gero gyvenimo" standartais.