Asha vėlgi tu šaunuolė mano akimis, kad gebi taip mąstyti. O galvoti, kad paauglių problemos menkesnės - vaikiškos (aka bereikšmės), nei suaugusių tai gali tik statistinis "suaugėlis", kuris pats save leidžia įtraukti į tą banalų kartų karą (kai savos problemos iškeliamos aukščiau kitų) ir apskritai yra egoistinių pažiūrų
. Žinoma jaunimo problemos kitokios, tačiau jos tikrai ne menkesnės. Kiekvienas žmogus, nepaisant jo amžiaus, gali prisikurt bėdų "iš neturėjimo ką veikt", tiesą sakant kiek platesne prasme aš, manau, kad ir pati Irma sau depresijų prisikūrus iš to "neturėjimo ką veikt" ir egoizmo "gerai egzistuoti", vietoj to, kad galėtų bent jau gyventi
. Jei gailiesi savęs ir savo gyvenimo, vadinas jau kuri "problemas iš nieko", nes visada galima pasirinkti tokį kelią kuris gal ir ne patogiausias, bet, juo eidamas jauties gerai (arba įdėjus nors šiek tiek pastangų, bent jau nesijauti blogai)
. Tikiuos Irma nesupyks, nes aš čia ne bloguoju sakau, o tas "neturėjimas kas veikt" tai pagal mane žmogaus savybė kai jis nesistengia suprast kaip atsiranda jo emocijos, jausmai ir apskritai jutimasis gyvenime ir vietoj to, kad galėtų gyvent taip, kad tas jutimasis būtų geras, gyvena pasroviui, pagal visuomenės "gero gyvenimo" standartus, kurie ne visada sutampa su to asmens "gero gyvenimo" standartais.