vanessa rašė:
nejaugi nebera zmoniu jaucianciu ta stipria nostalgija TIEMS laikams...?
kuo toliau tuo aiskiau suvokiu, kad siais laikais gyvename lyg plastmases - negyvame, nejaukiame pasaulyje..
sugrizus mintimis ir TAS dienas, ziurint nuotraukas, tiesiog atrodo, jog geriau niekada ir nebuvo.. zmones mielesni, draugiskesni.. atmosfera siltesne.. ech.. noreciau bent savaitelei sugrizti i TA laikotarpi ir pajausti tai ka jauciau tada..
Jei paziurejus i zmogaus vidini pasauleli, visada yra tendensija, kad graziausias dienas jis atsimena is vaikystes. Taigi tai nostalgija jai. Bet paimkime tuos zmones kurie neturejo vaikystes. Kurie sunkiai gyvenu. Kuriems reikdavo eiti vogti malku vien tik tam kad nesusaltu. Sakysite nesamone taip nebuvo. Deja buvo ir as daug tokiu zinau zmoniu. Kurie jokiais budais nenoretu gristi i savo vaikyste, nes jiems per daug skaudu. Kad ir sakai kad gyvename plasmasiniame gyvenime, su tuo nesutikciau. As matau tas pasaulio spalvas kurios yra. As kiekviena akimirka dziaugiuosi gyvenimu, o ne zvalgausi i savo praeiti, kuri buvo grazi. Malonu prisiminti tas akimirkas is vaikystes, bet jomis gyventi butu kvaila. Niekada nebusime jau vaikais, todel reikia moketi dziaugtis tuom ka turi dabar, o ne tuom ka kazkada turejai.