medinis rašė:
Savizhudybe - Pati didziausia nuodeme pagal Biblija, kuri negali buti atleista.
Jei zhmogus ruko arba vartoja alkoholi, reishkia jis zhudo organizma.
Tas pats su cukrumi -vartoji cukru, reiskia po truputi save zhudai.
Viskas tai filosofija is mano puses, bet, kaip paaishkintu tikintis zhmones? Kaip jie supranta savizhudybe?
Tai turi buti laiko riba? ar specialus irankis?
Hehe, ok filosofiškai tada
Na man tai tikėti aklai kažkuo panašaus į Bibliją būtų irgi dvasinė savižudybė
Gal tik pradžiai dvasinė
Yra dvi savižudybių formos tai tyčinė ir netyčinė, vieną iš jų mes galiausiai pasidarom praktiškai visi (išskyrus matyt Kalnietį
). Jei tu mirei pakliuvęs po mašinos ratais, vadinas pats vistiek "nusižudei", jei miriai nuo kokios ligos kuri vienokiu ar kitokiu būdu paprastai atsiranda dėl gyvensenos vėl pats kaltas, kas kad tai lėtinė savižudybė. Net, kad ir paimkim žmoniją apskritai juk ji dabar sau ir daro lėtinę žmoigžudystę
. Na ir kas kad įrankis ne virvė ir ne kirvis, o pats gyvenimas
? Žodžiu skirtumas yra tik tas jei tikėsim pomirtiniu gyvenimu, na Biblijinis toks truputį fėjų pasakų lygio, bet imkim taip, kad tarkim sąmonė, kažkokia forma gali egzistuoti be mėsinio kūno
(tai beje nėra jau toks fantastinis dalykas, galima pasitelkus filosofiją ir tam tikras mokslo šakų pošakes
gilintis ir gilintis, net pats Enšteinas berods kalbėjo apie visokius paralelinius pasaulius, erdves ir t.t.) ir ką mes gaunam, ogi sąmonė tyčinio savižudžio juk nebuvo šviesi, jei jis tai sau padarė, vadinas ir keliaujam į "pragarą" arba tiksliau sakant ten kur ir buvom, tik dar visai kitokiam pasaulį, kažkas panašaus į sapnus, o ten kaip žinom viskas tik sutirštėja
Žodžiu reikalas tas, jei tikėt "pomirtiniu gyvenimu" tai reikalas tas koks buvai prieš, toks būsi ir po, ir visai nesvarbu ar tu krikščionis, ar budistas ar ateistas, nes svarbiausiai kas tavo galvoj
Jei tikėti šiuo pomirtiniu gyvenimu, aš net tikėčiau, kad kiekvienas sutiks savo Dievą, arba kitaip sakant savo iliuziją
. Žodžiu tai gilaus sapno forma, kada smegenys išjungtos iki nulio. Nes paprastam sapne tai mes dar galim net pajungt smegenis ir tada net kurt patį sapną. Konkrečiai kalbu apie liucidinius (sąmoningus) sapnus.
Wikipedia: Lucidiniai sapnai yra toks sapnų tipas, kai miegama ir suvokiama, kad sapnuojama. Lucidiniai sapnai ištinka REM miego metu. Suvokdamas, kad sapnuoja, žmogus gali „valdyti“ sapną, pvz., skraidyti, keisti veikėjus ir vietas, naudotis nepaprastomis galiomis ir panašiai.
Gal paklausi kuo tai susiję su savižudybe ir jos nuodėme? Atkreipk dėmesį jei buvo sušikta ir įtampos pilna diena, paprastai ir sapnai bus tokie labiau košmar (jeigu neesi įgudęs sapnautojas ir nemoki jų valdyt
)
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
