Aga. Kad moterys viską perleidžia per širdį, tai šventa tiesa. Bet Laukine, manau, kad emocijos tikrai valdo mus. Labiau pritariu Ashai, tik praktika ir įvairių situacijų bei savo reakcijų analizavimas išmoko nepasiduoti emocijoms. Tikrai prisimenu, kai po ilgos pertraukos išėjau groti į sceną, tikrai be galo džiaugiaus, kad vilkėjau ilgą suknelę, nes koja drebėjo. paskui sekė darbas su savimi- "bijai- neik, eini- nebijok", ir šiandien iš to liko tik lengvas, bet būtinas jaudulys.
Būna, kad kažkas užklumpa netikėtai. Pvz. Vidury naktų skambutis, kad tau artimas žmogus pateko į avariją. Net baisiausiam sapne negalėjai susapnuoti kaip reaguosi ir kaip susitvarkysi su stresu. Ir nežinau koks turi būti, kad tavęs neužvaldytų emocijos, neviltis. Bet kuo greičiau suvoki, kad nieko nepakeisi, kad viskas ką tu turi- tai ramybė ir tikėjimas, tuo geriau. Ir paskui visi kiti tavo patirti stresai atrodo tiesiog juokingi. Kaip ten sako- viskas, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius.

Puikus ir man artimas poziuris:''jei bijai nedaryk,jei darai nebijok!''
Ziema,be jokios abejones,zmogus-emocionalus tvarinys,to as neneigiau.Taciau nenoriu sutikti su teiginiu,jog zmogus emociju yra valdomas,nes mano giliu isitikinimu,kiekvienas zmogus yra pajegus tas emocijas pats valdyti,suvokdamas,kurioms emocijoms verta atsiduoti,o kurioms nepasiduoti,kas zmogui teikia zala,o kas taurina,pasirinkdamas poziuri i egzistuojancias situacijas,pasirinkdamas poziuri i sklendziancias emocijas .Na,o vidine ramybe tai nebutinai susitaikymas su padetimi,anaiptol,vidine ramybe,mano manymu,randasi,kai zvelgi ir vertini visa ka su kantrybe ir meile,t.y. sviesiai .

O kaip jūs pakomentuotumėt šitą paminėtą patarimą: "Jei bijai - nedaryk, jei darai - nebijok" ?

Jei bijai- nepažeidinėk įstatymų, jei pažeidinėji- nebijok, vistiek būsi nubaustas minimaliai

Torinai,o kaip Jus?:)
Regiu tamsta kritikuoti maganti-klystu,ne?

Kazkada tokis poetiskos sielos veikejas dainavo:''ko bijosi,tas ir bus.''Esu linkusi anam pritarti,todel ir sakau:zvelk i pasauli ir jame pasitaikancias situacijas tvirtai,be baimes,sypsodamasis ir tikedamas,tada daugiau sansu,kad ir tos situacijos palankios bus.

Torinai, tu gi be baimis karys, nieko nebijai, kam uždavinėji tokius kvailus klausimus

Gal kirvį pametė ir drąsa išgaravo

Laukine, aš tik paprastą klausimą uždaviau, o jūs klastos ieškot . Pamokymą galima ne vienu būdu interpretuoti, tad ir nutariau pasitikslinti, kaip jį aiškinate:). Niekaip neįžiūriu, kur čia kritika buvo . Kiek suprantu, čia reakcija į "proto galios" temą . O jos nebetesiau vien todėl, kad jau nuo pat pradžių joje aiškumo nebuvo, vien „manymai, kad taip ar panašiai“, o į bandymą temos nagrinėjimą pradėti kiekvieno požiūrių išgryninimu sutikau aiškų pasipriešinimą. Diskutuoti, kai skiriasi net ne požiūriai, bet mąstymo technika, tai tas pat, kas ne skaptuoti akmeny, o braižyti smėlyje . Tu skrajoji ir vaikščioji stogais, aš šliaužioju urvais, gal todėl ir nesusikalbam . Savo požiūrio gi reikšti nevengiu, ką galima pamatyti keletoje temų, kuriose dalyvavau . Jei kišu kur nors nosį, turiu susitaikyti ir su tuo, kad bus kritika, svarbu, kad ji būtų pagrįsta, ir svarbu, kad atsakas į ją tai pat būtų pagrįstas .

Tai vis dėl to, kaip suprantat tą pamokymą - man tik tai padės suprasti jūsų požiūrį ir pažadu, kad nekritikuosiu jo .

Samot, nebijo tik kvailys:). Tik geriau bijoti, stengiantis eiti priekyje, nei bijoti velkantis uodegos gale. O baimės ir darymo santykio klausimu man labiausia tinka, patarimas: "Do what you fear and the death of your fears is sertain". Lietuviškai jo neverčiu, nes mano vertimas būtų mažiau skambus ir paveikus, nei originalo kalba . Tikiu, patys išsiversit.