Laikas - visoks...
metu begimas...kada laikas viska sugeria, praryja, istirpdo savyje...kada jauti, kaip jis teka it smiltys pro tavo pirshtus.

metu laiku kaita...vienas sezonas keicia kita, ir nezinai, kodel rudeni pasidaro liudna. Arba, priesingai, kazko taip gera ir ramu.

tegul buna si tema apie visoki laika, koks tik jums aktualus.

Pavasaris suteikia kazkokia neapciuopiama vilti.Atsyla oras-pagereja nuotaika,pabunda vidine energija po ziemos lietargo.Atsiranda begales darbu...Vasara-suirute.Visi kazkur skuba..Rudeni laikas suleteja.Reziumuoji lekencius metus.Melancholija galva svaigina..
Man labiausiai patinka stebeti krentancius auksinius rudenio lapus..

Neturiu megstamiausio metu laiko - visi kuom nors patinka ir kuom nors nepatinka. Na, geriau pakalbesiu apie tai, kas patinka
Pavasari iseinancio pasalo ir atbundanciu augalu kvapas tiesiog nuostabus!.. O silto vasaros vakaro kvapas dar raudonam dangui esant... Na, daugiausia man kazkodel isimena sezonu kvapai, nes apie rudeni kalbedama liaupsinsiu nukritusiu lapu ir prinokusiu obuoliu kvapa Sakysit, kad ziema nera kvapu? O kaip salcio kvapas? Kai paspaudzia saltukas ir varveklis ant nosies pakimba, vis tiek einu pasivaikscioti sviecian saulei ir girgzdant sniegui po koju...
O siaip jau geras pusmetis, kai nebejauciu laiko tekmes - jis tiesiog nesulaikomai ir nepastebinai bega - jeigu rungtyniautu su olimpieciais, jam lygiu nebutu, deja... Laimingi vaikai, kol laikas su suvokimu buna tooooks istyses...

Kai buvau mazas, labiausiai patikdavo ziema...kazkaip ir lauke smagu ir ypac mane uzvaldydavo svenciu, kaledu, nauju dvasia...labai negau sitas sventes...ne del dovanu, ne del baliu...tiesiog man jos atrode labai siltos, grazios ir sveikos sielai sventes...

Dabar, kai jau gyvenimas pasodino ant nuosavo uzpakaliuko, labiau pradejo patikt vasara..paprasciausiai gyvenimiski sunkumai priverte - ziema ir salta ir klampot per sniega turi, ir masina valyt ir sunkiai ja uzkurt.. su "krokodilais" tampytis...ir uz siluma nemazas sumeles klot.. apskritai, jau pasidare gan sunkus laikas - ziema. Todel dabar visada (ir siemet) labai laukiu vasaros, kad pagaliau atsiltu, ir pasidarytu siek tiek lengviau

Oi, Kumpi, kaip as tave puikiai suprantu... Vakar uz nuoma sumokejom ir dar kai uz sildyma sumele prisidejo, tai vos ne tusciom kisenem likom... [juokas pro asaras]
Na, bet matai, kai vasara labai karsta, tai uz vandeni daug moki [nors saltas vanduo pigesnis nei sildymas ] Nors kai silta tai ar papildomai isleidi gaiviesiems gerimams ir ledams... o kai dar uzsimanai kur prie ezeriuko ar i pajuri numauti ir dar ko nors nusivezti reikia, tai vel babkes skaiciuoji... reziume - visais metu laikais buna ypatingosios islaidos

Filosofine tema apie laika.
Tad kodel visi kalba apie metu laikus.
Logiskai mastant, tokiu atveju tema turetu vadintis ne laikas o metu laikai.
Nutariau siek tiek nukreipti nostalgiskas ir melancholiskas mintis kita linkme.
Pakelbesime apie laika kaip toki.
Teigiama, kad laikas yra reliatyvus.
Bet kas yra tas laikas?
Kai kas pasakytu: laiko tarpas nuo gimimo iki mirties yra gyvenimas.
Kitas pasakytu: laiko tarpas nuo gimimo iki mirties yra viena gyvenimo diena.
Toeosfines krypties filosofai turi tokia teorija:
Isivaizduokite vandens telkini. Vandens pavirshius yra linija, skirianti vandeni ir ora. Paimkime metalini strypa. Tarkime, kad tas metalinis strypas yra gyvenimas. Strypas turi du galus. Vienas galas, tai gyvenimo pradzia, kitas galas - gyvenimo pabaiga.
Kai metalinis strypas paliechia vandens pavirshiu, gyvenimas prasideda, kai strypas buna pusiau panires i vandeni - gyvenimo vidurys, o kai strypas visai panyra i vandeni, tai gyvenimas baigiasi.
Rimchiau pagalvojus palyginimas visai logiskas.
Tad kur yra ta realioji butis t.y "dabar".
"Dabar" arba kitaip tariant esama butis yra to metalinio strypo pjuvis vandens pavirchiuje.
Tad kas yra tikras? ar visas metalinis strypas ar jo isivaizduojamas pjuvis vandens pavirchiuje arba kitaip sakant strypo projkekcija vandens pavirshiuje.
Ish to galima padaryti isvada, kad musu suvokiama butis, laiko tekme yra tik iliuzija [reikia pripazint labai tikroviska iliuzija], bet vis tik iliuzija.
Galima pasakyt tik viena, kad laikas yra musu savianalizuojanchios samones busena gyvenimo tieseje. Kodel tieseje? Nes kiekviena gyva butybe turi nueiti kelia nuo tashko A iki tasko Z. Tad kur tas laikas? Laikas, tai yra ta tieses vieta, kurioje musu savianalizuojanti samone yra.
Kaip greit eina laikas? Laikas eina taip greit, kaip tobuleja musu
savianalizuojanti samone. Ar visoms gyvoms butybems laikas iena vienodai? NE!. Tad kas yra gyvenimas?... Viena galima paskyti, kad gyvenimas yra visas ish karto. O kas Tu buvai ir kuo turi tapti kelyje nuo A iki Z, chia jau kita labai plati tema.

Kra> jei gerai supratau, jeigu laikas tiesiog skrieja, tai savianalizuojanti samone taip pat greitai tobuleja?

kazka chia norejau tokio gudraus parashyti...bet kazkaip viskas liko praeity...o jau dabar tapo nesvarbu..