"Kartais Dievas tarsi pajuokauja: ką gi, pabūkite be manęs, pagyvenkite ištraukę rankas iš mano delnų. Ir kas tada? Chaosas, visuomenė be vertybių. Pirmapradė nuodėmė įvyko, kai žmogus pasakė: „Aš be Tavęs viską galiu, aš — aukščiau visko“. Ir sumokėjo labai didelę kainą. Dievas tik liūdi, kad žmogus pasiklysta savo laisvėje, ir toji laisvė atsisuka prieš jį patį. Visas bėdas susikuriame patys, kai prarandame harmoniją su savimi bei aplinka, visos nelaimės — kaina už mūsų ambicijas. Yra ženklų, jog dabartinis pasaulis neišvengiamai artėja link griuvimo: karai, ligos, epidemijos, socialinės katastrofos, politinis nestabilumas, iškreiptas laisvės suvokimas. Blogiausia, jog karai persikėlė į žmogaus širdį, šeimas. Kaip kitaip apibūdinti tą griaunančią nuolatinę įtampą, kone karo būseną, kai žmogus nebeturi laiko pabūti pačiu savimi — nuolat skuba, prisitaikėliškai elgiasi, vaidina? Dabar natūralaus, tikro mažai kam reikia — nuoširdieji tampa pajuokos objektu, atgyvena. „Būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai“, — patariama Biblijoje. Išmintis, gebėjimas taktiškai, garbingai, diplomatiškai bendrauti su kitais visada apsaugos nuo didžiojo melo...."

Istrauka is Ievos zurnalo

Ar imanoma islikti nuosirdziam,...atvira sirdimi kitiems?

Neeee, gyvenimas visus taip išp**a , kad nuoširdus liksi, nebent labai siauram ratui žmonių, o gal tik kokiam 1, arba išvis niekam

Si vis pacem, para bellum> gerai..chia susakei..) na taip atveri sirdi... o ziurek..ir prisika... ir.. tokiu.. zmoniu labai daug.....

hmmmm........... panašu,kad žmonėsl aikosi tendencijos, kad atviros durys būna troleibuse, arba tualete:)) skirtumo nėra. vat kaip su ta širdim. geriau laikyti ją privertą, ir atidaryti atsargiai atsargiai tik tiem, kas moka padoriai elgtis.

....sutinku...

bet, jei tu kitam nepris....., tai kazkas kitas butinai tau pri....ks.Yra tik dvi galimybes, kazin kuri geresne:):):)

visos diskusijos reziumė: ir šikt norisi ir Lietuvos gaila