O kas nepatiko ? Apie ką tada galima kalbėti?Čia tabu koks?
Prašom pakomentuoti nors vieną sakinį ar teiginį arba pasitikslinti .Aš pasirengus atsakyti.
O kalbu- kaip mąstau- ir tamstos turbūt neklausiu ir ateityje , kaip man reikšti mintis- pagal tai, kaip pačiam patinka, ar pagal tai, kaip man reikia ir kaip galvoju .
Mėgstu minties laisvę, ponuli. Irgi nesupyk..

ka cia norejei pasakyt? kazkur perskaitei ir tiek? ar buvai savizudzio vietoj? bla bla bla isaus geresnis rytas.nieko tu nesupranti.paskaityk auksciau ka orka parasiusi.paskui tik sakoma "o jei buciau zinojes?". o jei zmones akli ir nesupranta kad zmogui reik pagalbos? saukiesi saukiesi ir neprisisauki.o del zodzio laisves.ar as tau uzdraudziau ka nors sakyti ar rasyti?

Fungai, jausmus atmesim, ok? Būkim protingesni.
Neperskaičiau, Fungai, neperskaičiau, teikiaus pati išmąstyt, dažnai sau keldama klausimus apie tai.. O parašiau tiesą - galbūt perdaug mačiau, gal daug kalbėjau - tu juk nežinai.Bet tai nesvarbu.
Jei kada, Fungai, būsiu savižudžio vietoj,tai du kartus man žudytis nereiktų ir niekas neklaustų manęs- ar esi buvęs savižudžiu? .Žinočiau, ką darau, bet aš esu kategoriškai prieš tai, kad ir kaip sunku bebūtų.
Orkos minčių jokiu būdu nesumenkinu- yra tokia kategorija žmonių-savižudžių (kaip ir pastebinčių, ir nepastebinčių )-tik aš juos vadinu pasyvais.
Pasakyk pats- kodėl visuomenė turi pastebėti ,kad kažkam blogai? Kiek pats tokių pastebėjai?
Gyvenam individualistinėje visuomenėje, kuri apsitvėrusi tvoromis ir rūpinasi tik savimi, savo gerbūviu. Man tavo ankstesnė kritika nuskambėjo taip kolektyviškai, draugiškai- o jei labai susijaudinusi imsiu ir nusižudysiu? Tu pats saugojai mane? Stengeisi suprast? Konkretus pavyzdys-tu nežinai mano jautrumo laipsnio. Tai ar apskritai mūsų visuomenė saugo savo žmones? Tenka atmest pagalbą iš šalies, kasdienio gyvenimo rutinoje tu gali būti nepastebėtas net artimųjų žmonių.Nėra kada dairytis, gyvenimas toks.
Todėl ir sakau- pati efektyviausia pagalba tada, kai padedi pats sau.PATS.Nebūna taip, kad noras pakelti ranką prieš save užklumpa čia pat ir šią akimirką.Į mintis apie savižudybę einama ne dieną, ne dvi..vat tada sustok , žmogau, ir pagalvok- ką galiu nuveikti, nelauk, kada pats save suėsi iš vidaus taip, kad nebeturėsi jėgų pasipriešinti. Pasipriešinimo būdų galima rast. Yra toks paveikslas-aš jį visada rodau kaip pavyzdį-"Devintoji banga"/Aivazovskio/-linkusiems į savižudybę net siūlyčiau pasikabint.-Irkluot ar sugult laivelio dugne ir laukt, kol banga GAL išmes tave į krantą?
Yra dar vienas variantas. Kada žmonės spekuliuoja savižudybe. Tai pats šlykščiausias poelgis ir tipas žmonių , kada gąsdinimais apie nusižudymą statomi ant ausų visi aplinkiniai.O anas apie tai net negalvoja. Gauna tai, ko siekia, ir iki kito karto kitus išdūrinėt..
Tai va. Tema, jei rimtai, labai plati-čia visko ir nesukrausi, kiek būna situacijų. Dėl kokių priežasčių žmonės renkasi mirtį.Kas turi padėti.Ar įmanoma padėti, jei nuspręsta griežtai.Čia tik mažytis gabalėlis..

na tai ir sedek tada us tos savo tvoros nedalinus patarimu

Bet tu neatsakei į klausimus, Fungai.
O reguliuoji man eismą- čia visa esmė?

Šiaip, principingai - tu man nesakai, ką man daryti, aš tau- kur eiti;)

Vienas mano giminaitis,is paziuros visai normalus vyras,net penkis kartus kazkada koresi.Pirmi keturi kartai buvo nesekmingi,o penktasis-lemtingas.
Stai jums ir prasom,kartais zmogaus pasirinkimas,kaip sako asha,buna tvirtas.
Vat ka reiketu daryti tokiais atvejais?!..

Na pyktis manau cia nera del ko, kiek zmoniu tiek nuomoniu. Kiekvienas pasako taip kaip galvoja ir tiek.....

Orka, tikrai, tik nuomonės, bendrai likau nesupratus nieko..

Laukinuke, tie daugkartiniai turėtų būti specialisto žinioj. Pagal mane- čia jau patologija, polinkis žudytis. Kartais net giminės tradicija būna tokia.
Nedaug kuo ir padėsi, galima i š l a i k y t ilgiau bendraujant,išklausant, bet, kas jau bandė,nusprendė, tai kam nors nepalankiam nutikus,sutriks , nenusaugosi- va, kaip sakai, ras momentą. Labai individualu.
Galima patarti, palaikyti,skirti daugiau dėmesio , būti šalia, padėti tokiam žmogui išsikalbėti , galvoju, tokios momentinės nuotaikos ar pergyvenimo , bėdos metu - bet negalima prisiimti visos atsakomybės ir tapti kaip šundaktariu - o gal jam rimta pagalba reikalinga? O jei pakenksi, užuot padėjęs?
Įdomu, kodėl tiek daug pas mus yra savižudžių?Vyksta su mūsų tauta kas nors?