Kas 30 sekundžių pasaulyje nusižudo žmogus. Kas 3 sekundės kažkas bando nusižudyti. Kiekviena savižudybė mažiausiai 6 žmones skaudžiai paliečia. O kiek dar žmonių nuo to nukenčia sunku net pasakyti.
Kaip žinia, Lietuva viena iš pirmaujančių šalių pagal savižudybes. Tad kodėl gi vis dėl to žmonės žudosi? Kas paskatina būtent taip spręsti problemas. Na, sunku juos aišku suprasti, kad būtent tas poelgis atrodo sunkiausias. Neseniai pas mus jaunas vaikinukas pasitraukė iš gyvenimo. Paliko atsisveikinimo kasetę, nors ten taip nieko konkrečiai ir nepasakė. Žinau, kad buvo moteris (tinkanti jam į mamas), kuri paliko, bet ne apie jį klausimas............. ir vis gi kodėl???

Sakyčiau gana skaudi ši tema yra, ir greičiausiai į ją tikslaus atsakymo nėra.
Pirmą kartą su savižudybe susidūriau kai mokiausi 8 klasėje, tuomet iš gyvenimo pasitraukė mano klasiokė, prieš metus lygiai taip pat nuo savo problemų pabėgo gupiokė...
Kodėl žmonės taip daro?
Greičiausiai todėl, kad neturi jokio artimo žmogučio, kuris sunkiu metu jiems padėtų, pabūtų šalia, suprastų...
Greičiausiai todėl, kad tuo nelemtu metu, jiems atrodo, kad nėra jokios kitos išeities kaip būtų galima atsikratyti nuo juos supančio skausmo ir nevilties...
Ir greičiausiai todėl, kad tas žmogutis mažai myli savo gyvenimą bei savo artimuosius, kurie dėl tokios beprotystės būną priversti kentėti visą gyvenima...

Bet vat nesuprantu, juk kaip nepagalvoji kad tai viskas,tai tamsa, tu išeini ir nieko niekada nepakeisi nepadarysi. Beprotybė. Nu bovo man gyvenime labai skaudžių momentų, bet kažkaip net mintis apie tai neužeina. Žinau rusų laikais visus kurie bandydavo žudytis, veždavo į beprotnamius. Nu aš žinau, kad rusai dėl savo reputacijos bijojo, bet gal tai teisinga, gal žmogus tikrai suserga? O ypač jauni, kuriems gyvenimas prieš akis. Mokiniai, studentai.....baisu!!!

Pakelti ranka pries save gali tik labai stiprus vidumi zmogus. Jis su kazkuo nesutinka,..kazkam priestarauja, kazkur neranda iseities...is susidariusios padeties, daug apmastes... Tiksliai KODEL? gali atsakyti tik pats zmogus, o jo jau gal ir nebera...Tikrai nemanau,kad tai ligonis..koks nors. Prisimenu susideginusi Roma Kalanta...Kaip tai padaryti? Jei jo toks sprendimas?

Nepyk, bet aš drysiu tau paprieštarauti.
Pakelti ranką prieš save gali tik labai silpnas vidumi žmogus, bijantis gyventi, spręsti problemas, paželgti tiesai į akis...

Kai man buvo apie penkiolika metu,syki mane apstulbino lietuviu kalbos mokytoja teigdama,kad savizudybe-''didziausias moralinis silpnadvasiskumas'',koks tik zmogaus gyvenime gali buti..Iki tol buvau linkus manyti,jog tam reikia nemazai drasos,atkaklumo,kad tai daroma is didelio skausmo,ir jutau savizudziams su siaubu sumisusia didzia pagarba..Pretenduojanti i aksioma mokytojos sentencija is tiesu akimirka mane suglumino,apkvaitino,ir as neradau jai atsako-juk ji atrode tokia be galo logiska ir morali.Tas suglumimas truko neilgai,greit ir vel pradejau pasitiketi savo jausmais ir mintimis..ir visa gyvenima savidudziai man atrodo gerbtini,simpatiski ir savotiski,nors niurus,bet puikus pavyzdziai zmogaus kancios ir drasos bei atkaklumo,kuriuo as galiu tik zavetis.
Savizudziai,kuriuos as pazinojau,kad ir perdem problematiski,buvo vertingi zmones,iskile auksciau vidutiniskumo.As juos galejau tik dar labiau uzjausti del to,kad jie,be drasos paleisti sau kulka i kakta,dar turejo drasos tapti nemegstami ir niekinami mokytoju bei morales..

Beje,ta pati mokytoja su Romu Kalanta mokesi vienoje klaseje.Prisimena ji,kaip ''jautru,egocentriska ir problematiska girtuokli'' ..

O kodel zmogus pasiryzta pakelti ranka pries save?..priezasciu gali buti simtai ..

Net nežinau, iš tikrūjų ir taip, ir taip. Na, iš vienos pusės sutinku, drąsos tam reikia tikrai labai didelės. Bet kad tai stiprūs dvasiškai žmonės irgi sunku patikėti. Jei žmogus stiprus dvasiškai, jis visada ras jėgų sugalvoti kaip išspręsti iškilusią problemą.

asha, žinai, aš va kai rašiau pirmą šios temos dalį, irgi norėjau paminėti Kalantą. Na gali čia mane užmėtyti kepurėm sąjūdininkai, bet nemanau, kad čia viskas iš patriotiškumo. Ne, nesakau kad jis ligonis, kaip teigė spectarnybos, bet tai gal daugiau erogancija kažkokia, gal žmogaus išsišokimo būsena. Sunku pasakyti. Bet patriotiškumo tame nu tai truputis. Va kaip sako Laukinė visas patriotiškumas gal tame, kad jis tą sugebėjo padaryti. Gal tuo metu buvo neblaivus (Kiek žinau labai daug savižudybių yra žmogui esant neblaivioje būsenoje). Nu aišku jei tai daro jaunimas ne visada alkoholis būna draugas.

Apie Roma Kalanta svaresni zodi galetu tarti patys kaunieciai. Man teko skaityti kazkokiam periodiniam leidiny atspausdintus...jo dienorascio- uzrasu puslapius. Nustebino jaunuolio mintys, kilusios jo galvoje sovietmecio metu. Klasioke galejo daug ko ir nesuprasti ir neizvelgti.Is kiekvienos klases isejom visi skirtingi.Be to, dar tometini auklejima vieni prieme atlapa sirdimi, kiti maste. Bet va...imkim kad ir Jesenina, Majakovski, zymius , protingus zmones, daug inesusius i Rusijos,pasaulio kultura(vienas nusisove, kitas pasikore). Na..del Jesenino dar yra ir kitokios versijos, bet remkimes pirmais saltiniais..Silpnumas? Tikrai ne.
Kaip ir Laukine, suprasdama artimuju skausma ir netekti (tokiu draugu irgi turiu), islaikau pagarba..pakelusiam ranka pries save..ir laikau ji stipriu zmogumi. Tai jo sprendimas..ir jo gyvybe.Jis turejo tik jam vienam zinoma tiksla.