SIELA
Savo žmogiško kiauto viduje tu turi sielinį žmogų, arba Adomo prigimtį. Jis pilnas nenusakomų paslapčių. Mokslas turbūt niekada nesupras žmogaus sielą sudarančių intelekto, emocijų ir valios sudėtingumo. Ši žmogaus dalis yra tikrasis asmeninis gyvenimas, turintis tamprų ryšį su išoriniu kūno kiautu. Tavo protas, emocijos ir valia yra labai netoli nuo kūno paviršiaus. Siela, su savo trimis sritimis, padeda kūnui suprasti ką, kada ir kaip daryti. Dievas savo kvėptelėjimu sujungė žmogaus sielą ir kūną. Jis papūtė ir atsirado protas, emocijos ir valia. Žmogus tapo gyva būtybe. Dievas kvėptelėjo į žmogų, ir dvi dalys buvo sujungtos tam, kad kartu tarnautų dar vienai daliai, esančiai giliau negu jos. Žmogaus kūnas ir siela gali palaikyti gerus arba blogus santykius su trečiąja dalimi - dvasia, arba gimusia iš naujo prigimtimi.
Molinio namo viduje yra siela, o už jos aptinkame žmogaus dvasią. Dvasia skiriasi nuo kitų dviejų dalių. Tas skirtumas yra toks pat, kaip tarp šviesos ir tamsos, nes Dievas suteikė žmogaus dvasiai sugebėjimą bendrauti ir susijungti su Juo. Tai padaryti be dvasios žmogui būtų neįmanoma. Protas negali pasiekti Dievo. Jeigu tai būtų įmanoma, su Dievu gyventų tik filosofai, o nė vienas neišsilavinęs žmogus nepažintų Dievo. Tačiau pats Dievas yra paliudijęs: "savo išmintimi žmonės nepažino Dievo" (1 Kor 1, 21).
DVASIA
Savo dvasia žmogus buvo sukurtas taip, kad galėtų bendrauti su dvasiniu pasauliu. Per savo dvasią tu bendrauji su Dievu. Nusidėjėliai prišneka apie krikščionis daugybę nesąmonių, nes gyvena kitame pasaulyje. Nusidėjėlis, žiūrintis į krikščionį, yra panašus į žmogų, žiūrintį į uždarytą indą su mažyte skylute. Jie iš išorės bando pamatyti, kas yra viduje, bet nieko nemato. Tačiau jeigu pateksi į vidų, tai žiūrėdamas į išorę galėsi matyti viską. Taip būna, kai viduje gyvena dvasia. Dievas davė žmogui šią dvasią. Jis patalpino į žmogaus vidų dvasinę struktūrą, kad žmogus galėtų pažinti Dievą, amžinybę ir patį save.
Lesteris Samralas
"Žmogus", 1 knyga, 3 dalis
_________________ Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų.......pats mylėk
|