prie zmogaus savybiu... gal dar kazkas slepiasi.. ?....?

Vargu ar galima dirbtinai ką ilgam priklijuoti..prie savo savybių..

bet labiau reikia pazvegti i save... pati.., kad kai kurie veiksmai.. vienas is tokiu kaip Pyktis.. atsiranda periodiskai.. pvz. grizti ir pradedi: Kodel dar neparuosei pamoku.. kodel nesuplauti indai,..kodel ne vietoj batai:) Vat ir uzverda viduje tas pyktis.. vis pasikartojantis. Nors aciu dievui tokiam pyksciui ..visada yra galas.

kaip man nepatinka tokie pikti žmonės, kurie negali patys kitaip nusiraminti, tik išliedami pyktį ant kitų-- ateini sau gera nuotaika, jokių blogų kėslų neturėdamas, o kad pradeda rėkt, šaukt, kad ne tą, ne taip darai ir pan (nors dažniausiai viskas ir gerai būna).. eh. viską tokie sugadina. grįžti tada pats paniuręs, visai nebenori nieko matyti ir belieka tęsti tradicijas ir pykti išlieti ant kitų toks ir amžinas ratas

Kas domisi pykčiu ar itin mėgsta pykti- prašom


Gunter Scheich
Pykti - sveika

Iš vokiečių k. vertė Rima Zamuškevičienė
128 p., nespalv., minkštas virš.
Formatas: 14x21,5 cm
Alma littera, 2004 m.
ISBN 9955085495

Vid. kaina knygynuose 12.90 Lt

Anotacija:
Kas nuolatos sau kartoja “viskas bus gerai!” arba mano, kad reikia galvoti pozityviai norint įveikti dideles ir mažas kasdienes problemas, tam gresia pavojus nuolatos tramdyti pyktį ir įniršį. Juk stresą patiriame dažnai, įkandin jo seka ligos ir depresijos. Visi, kurie pernelyg retai išdrįsta supykti, šioje knygoje ras deramų ir nederamų pykčio situacijų, knyga padės nustatyti teisingą pykčio momentą ir atpažinti tikrąsias pykčio priežastis. Galiausiai rasite patarimų, kaip protingai supykti ant kolegų, šefo ar partnerio.
Pykite išmintingai ir gyvenimo vadžias laikysite savo rankose!

Voo ashiau, geras pasiulymas:) ale as ir taip labai protingai ir daznai pykstu

Situacija:

Sedziu viena sekmadienio popiete, su maloniu zmogumi kavineje..cigarete smilgsta, pasnekesys rutuliojasi. Prieina susenus mociute ir papraso pinigeliu, ziuriu, tas zmogus istraukia lita ir paduoda. Ta padekoja ir nuaina. Klausiu as:
-A kodel davei?
-Na juk matyt, kad nealchoholike.
-Mmm, niu saunuolis.
Labai nustebau tokiu poelgiu, taciau esme ne cia.
Toliau ta mociute eina, salimais sedi jaunikaiciai, tureciau pastebet tvarkingi, matyt is vakaro gerai pageria. Teveliu pinigeliais svaistos. Ta mociute paprase ir ju, tai labai mandagiai ir tyliu tonu, tai vienas ERELIS, kad pragydo, net zalia girele linko.
-Varyk is cia, nes pisiu i galva..(toliau nenoriu keiktis, nes visa ta jo parodomoji kalba buvo visas kokias 5 minutes).

O kiek juoko, kiek idiotisko, vaikiso pasididziavimo savimi, o kiek vyriskumo buvo islieta. Ir net visi girdejo, koks jis didis vyras.
Nesusilaikiau, ir pati taip garsiai, pasakiau...kai teveliai pinigu i kisenes prikisa bepigu ardytis, bet gyvenimas nenuspejamas ir po kokiu 5 meteliu pats tas isdidus erelis gali eiti prie kaviniu lito kito prasyti...

Labai įdomus ir pamokantis pasakojimas, na tiesiog vertas aptarimo..
Man kilo mintis, jau seniai apie tai mąstau- iš kur jauname žmoguje tiek neapykantos vyresniam?.Na, tiesiog trūksta elementaraus mandagumo. Nenori- neduok, ale plius iškolioti...
Gal tai kartų nesuderinamumas, kuris nuo amžių vyksta? Bet ne, negali būti..Tai juk vyresni jaunuoliai, /ės , vidurinio amžiaus žmonės taip pat turi sau vyresnę kartą, bet taip nesielgia..
Iš kur tokie pykčio priepuoliai ir ką tai galėtų reikšti?
Patys nelaimingi ir tokiu būdu išsilieja ant kitų?

P.S. Gerai dar , Jadzka< kad tau neužsimojo ir nesudavė- juk jie būna ir žiaurūs..