Brigin.lt http://www.brigin.lt/forumas/ |
|
Jurgio rasineliai http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?f=17&t=1193 |
Puslapis 20 iš 22 |
Autorių: | Newa [ 2007 Gruodis 3, 17:59 ] |
Pranešimo tema: | |
Vitališkoji, gyvybingoji asha...na ką tau atsakyti į tai – kapinės lietuviams tokia šventa tema, kad jau antra para visi pagarbiai tyli...Tiesą sakant, ir aš vakar atsidariau temą, perskaičiau ir dingau, nes kažkaip net negera pasidarė... Tikriausia, reikia būti labai stipria asmenybe, kad viską suvoktum ir išgyventum taip, kaip tu parašei... O aš niekaip neįsivaizduoju, kaip galėčiau savyje sutalpinti visų paminėtų jausmų kapinyną – manęs tam tikrai neužtektų! Juk turėtų būti beprotiškai sunku su tuo susigyventi! Suprasčiau, jei tai būtų kažkokios metafizinės kapinaitės, į kurias tik po mūsų mirties nukeliauja jausmai, bet šiam gyvenime mums neduota jų lankyti, nes tai jau kitas anapusinis paralelinis pasaulis... Be jokios abejonės, daugelis iš mūsų, tur būt, turime savo Raudų sieną, prie kurios suklupę apraudame žlugusius jausmus ar troškimus – permąstome, permatuojame, persijojame ir stengiamės atmesti viską, kas mums atrodo nereikalinga, kol vėl po baisių nusivylimų išgryniname tikrąjį jausmą. O paskui arba paleidžiame jį vėl į gyvenimišką apyvartą ( juk sunku būtų gyventi be tikėjimo, meilės, vilties, vaikiškos svajonės...), arba užslepiame jį tarpti kokioje saugioje kertelėje...kad gyventų. Jausmas laidojant, ir jausmas saugojant – kardinaliai skiriasi. Pastaruoju atveju jautiesi lyg ir nieko vertingo nepraradęs...Galima gyventi toliau P.s. jeigu čia man ir nelabai pasisekė nors šiek tiek įpūsti gyvybės, tai tegul už mane tai padaro Reinholdas Niebuhras ,, Dieve, duok mums tvirtybės priimti tai, ko negalima pakeisti; duok mums drąsos pakeisti tai, ką reikia pakeisti; suteik mums išminties, kad tuos dalykus mokėtume atskirti." |
Autorių: | Vienas is visu [ 2007 Gruodis 4, 15:57 ] |
Pranešimo tema: | |
Newa rašė: Reinholdas Niebuhras:
,,Dieve, duok mums tvirtybės priimti tai, ko negalima pakeisti; duok mums drąsos pakeisti tai, ką galime pakeisti; suteik mums išminties, kad tuos dalykus mokėtume atskirti." - taip buna visiem, tik ne visi tiek aiskiai suvokia. (taip buvo seneliam ir prosenialiam, taip bus vaikam ir anukams) |
Autorių: | asha [ 2007 Gruodis 5, 09:45 ] |
Pranešimo tema: | |
Tuos žodžius sugalvojau ne aš. Painternetinau. Patiko jie man, norime ar ne, laikas daug ką mums duoda ir dovanoja, bet lygia dalimi daug ką ir atima..Vienas vertybes pakeičia kitos, niekas nežino,net mes patys, geresnėmis ar blogesnėmis. Į tai, kuo karštai tikėjome, šiandien gal žiūrime kitaip. Priimame, atiduodame, netenkame, prarandame, atrandame- tokia gyvenimo esmė ir pamokos. Jos kartais grūdina žmogų, o kartais išspiria pagrindą iš po kojų.. Dažniausiai sunkiomis minutėmis darome rakursą atgal į praeitį - kokie mes buvome ten? Bet tai praeitis , ir ten mes nepajėgsime sugrįžti. Laikas kaip smėlis išbėga tarp pirštų.., kartu nusinešdamas ir dalelę mūsų. Neverta grįžti grįžti praeitin, nebent tam, kad rastum atspirties suolelį didesniam ir pamatuotam šuoliui į priekį ar atsitiesimui. |
Autorių: | Newa [ 2007 Gruodis 5, 14:48 ] |
Pranešimo tema: | |
Asha, supratau – semantikos tos pačios, tik gal kiek ženklų rinkiniai skiriasi. Jeigu ir buvo kokio nesusikalbėjimo, tai viską galima suversti kundai-lakundai O tai ateis jurgis ir vėl pasakys, kad padarėme turgų |
Autorių: | asha [ 2007 Gruodis 5, 15:14 ] | ||
Pranešimo tema: | |||
Newa, ne kunda lakunda čia- tiesiog norėjau pasakyti, kad kiekvienas turime savo jausmų kapines. Kaip tu sakei- Raudų sieną..Labai gražus išsireiškimas..Tik jos skirtingos, priklausomai nuo to, kiek jausmų jose sulaidota ir apraudota... Taip pat, kaip ir kiekvienam vis kitas jausmo kapas yra skirtingai brangus, nežinia, kam dėmesio skirta daugiau...Žmonės skirtingi- vieni savo Raudų sieną stato kaip visiems matomą monumentą- kiti gi kažkur širdies kamputyje ir užrakina 9 spynom..Ir visiems ji vienodai svarbi, tik išraiška kitokia.. Jauno, dar gyvenimo dorai nemačiusio žmogaus šita siena gal bus vos įžiūrima, juk taip viskuo naiviai tikime!,..vėliau, su metais, jos kontūrai didėja ir ryškėja..Maži būdami, daugeliui dalykų statėme pačius didžiausius paminklus, o šiandien tie patys dalykai sukelia šypseną, net keista, tada skaudėjo labai, o štai šiandien kažkur viskas dingo..Gal ir ne laikui reikėtų suverst visą kaltę.., nors didele dalimi prisideda ir jis, kaip sakiau.. Kartais pagalvoju- kiek jausmų turi žmogus? P.S. Manau kad gerai, jog aptarinėjame rašinėlius, Jurgis neturėtų labai daug šiauštis..
|
Autorių: | Newa [ 2007 Gruodis 5, 17:42 ] |
Pranešimo tema: | |
,, savo ašaromis laistyčiau rožes, idant pajusčiau skausmingą spyglių dūrį ir švelnų jų žiedlapių bučinį" - čia citata iš G.G. Marquez'o laiško, kurį rašytojas pasiuntė savo draugams pasitraukdamas dėl nepagydomos ligos iš viešojo gyvenimo/ Genijaus atsisveikinimas/. Apskritai, tas laiškas -tikra tikrų jausmų paletė, ypač šiam kontekste... |
Autorių: | asha [ 2007 Gruodis 8, 13:02 ] | ||
Pranešimo tema: | |||
Arabiškas padavimas.. Vėjas sutiko gražiąją Gėlelę ir įsimylėjo į ją. Kol jis švelniai mylavo Gėlelę, ji jam atsakė ta pačia didele meile, išreikšta žydėjimu ir aromatu.. Bet vėjui pasirodė to mažai, ir jis nusprendė: "Jei aš duosiu Gėlelei visą savo meilės jėgą ir galybę, tai ji mane apdovanos kuo nors daugiau"..Ir jis pūstelėjo į Gėlelę savo galingu meilės gūsiu.Bet Gėlelė neatlaikė audringos aistros ir nulūžo.. Vėjas bandė pakelti ją ir gaivinti, bet nepajėgė. Tada jis nurimo ir padvelkė į Gėlelę švelniu meilės gūsiu, bet Gėlelė vyto tiesiog akyse. Sušuko tada vėjas: -Aš atidaviau visą savo meilės galybę, o tu palūžai! Tai tu neturėjai jėgų mylėti mane, tai vadinasi , ir nemylėjai! Bet Gėlelė nieko neatsakė. Ji mirė. -- Moralas. Tas, kas myli, turi atminti, kad ne jėga ir aistra matuojama Meilė, o švelnumu ir kantrybe.. Geriau dešimt kartų susivaldyti, nei vienu kartu imti ir sulaužyti..
|
Puslapis 20 iš 22 | Visos datos yra UTC + 2 valandos |
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group http://www.phpbb.com/ |