dar truputelis ir butu reikeje pakeisti temos pavadinima
)
paskaitykit, gal kam paciks....
Du nameliaiMazas namelis, kuris stovejo kalno papedeje buvo visas is druskos.
Tame namelyje gyveno vyras is druskos ir moteris is cukraus. Buvo dienu, kai jie labai mylejo vienas kita, ir buvo dienu, kai vienas kito nekente. Viena diena stipriai susipyko. Vyras griebe stora druskos lazda ir isvijo moteri. Sauke kaip pasiutes : eik ir pasistatyk sau nama is plytu !
Moteris isejo verkdama, bet nelabai stipriai, kadangi jos cukriniai zandai galejo istirpti.
Pasistate sau plytini nameli netoliese druskos namelio. Namelis buvo labai jaukus, su geletais balkonais, akmeniniu kaminu – bet moteriai buvo liudna. Diena ir nakti galvojo vis apie vyra is druskos. Ir stai viena diena nusprende - nuejo i druskos nameli ir pasibelde. Paprase vyro trupucio druskos – sriubai. Vyras pasiciupo savo stora druskine lazda ir isvijo moteri : "Tuctuojau eik is cia, nes geruoju tau nesibaigs !"
Moteris verkdama sugryzo i savo nameli, bet nelabai stipriai, kad neistirptu jos cukriniai zandai.
Dangus, didziulis ir gailestingas, visa tai stebejo ir susijaudines pravirko. Pradejo lyti. Lijo labai stipriai.
Mazas druskos namelis pradejo tirpti. Vyras labai greitai nubego i plytini nameli. Pasibelde i langa: - "Leisk man uzeiti, prasau, o jei ne, tai tas lietus mane visa istirpins... "
- Ha, ha, ha ! Pasibaige svente, – triumfavo moteris. – Tu man atsakei truputeli druskos, dabar pats sau verskis !
Bet vyrui savo meiliais ir maloniais zodziais pavyko suminkstinti moters sirdi, ir ji is gailescio atidare duris.
Puole abu vienas kitam i glebi ir buciavosi ilgu saldziai suriu buciniu.
Kadangi vyras is druskos buvo stipriai suslapes, prisiklijavo jis prie cukrines moters. Nemazai laiko praejo kol isdziuvo ir atsilaisvino. Nuo to laiko vyras is druskos turi saldzias lupas, o moteris is cukraus turi surias lupas.
Daugiau jie jau nebesibara.
Ka gi
, skirtumai – gimdo nuostabia ir turtinga meile.
Gyvenime yra tik viena didziule laime : myleti ir buti mylimam