Įtariu, kad ne visai pagal kapitalizmo dėsnius Rusija elgiasi ir tarptautinėje rinkoje. Konkurencijos reikalaujančiose srityse Rusija lieka gan nepajėgi, remdamasi politiniais sprendimais: maisto produktų rinka - ribojimai importui (žr. Gruzijos, Moldovos, Lenkijos pavyzdžius), karinė pramonė - pardavimas per politinius sandorius, naftos ir dujų eksportas - remiantis Europoje esančiu deficitu.

Aš, žinoma, suprantu tą nenorą turėti kapitalizmą, ir suprantu, kad kapitalizmas daugeliui ima asocijuotis tiesiog su prichvatizacija bei banditizmu (tai gal net ir būdinga pradiniams kapitalizmo etapams), tačiau ant komandinės ekonomikos gi toli nenuvažiuosi...

Gal būt reiškinys daug platesnis - priešingame pasaulėžiūros krašte turime individualistišką ir visiškai amoralią banditišką pasaulėžiūrą, kuri padėjo iškilti kai kuriems šiandieninės Lietuvos verslininkams?

Tarp kitko, specifinis pastebėjimas - vargu ar būtų korektiška priešpastatyti pagonybę krikščionybei: tai būtų religinis požiūris, atstovaujantis krikščioniškąją pasaulėžiūrą. Tačiau toks požiūris dėl paties atstovavimo negalėtų pilnai paaiškinti "pagoniškų" reiškinių. Pagoniškąjai pasaulėžiūrai priklausytų gi ir budistinis atsiribojimas nuo materialinio pasaulio, ir konfucianizmas (su kuriuo neratai siejamas fantastiškas Kinijos ekonomikos augimas), ir tas pats karingas baltų individualizmas, savo laiku išauginęs LDK.

Matai tractor, Rusija daro toki keista darini valstybini kapitalizma, t.y Valstybe kaip verslo vienetas. Jei padarytum analogija kaip imones elgiasi su konkurentais, tai gautum labai panasius veiksmus kaip Rusija elgiasi su kitom valstybem. Partnerius (kad ir laikinus) remiame/bendradarbiaujame, tuo tarpu sritis i kurias norime issiplesti musame visomis po ranka turimomis priemonemis.

Beje del kitu religiju. Budizmo nelabai pavyks priskirti pagonybei, nes tai taip pat valios filosofija "kad žmogus pats kuria savo likimą". Tik kiek kitokia. Del konfucionizmo negaliu teigti, siek tiek truksta ziniu. Ir siaip, svetimas religijas vertinti labai sudetinga, net musulmonu, kuri turi daug bendru bruozu ir tas pacias saknis su krikscionybe religija suprasti sunku - tiesiog labai sudetinga atsiriboti nuo samoneje telksanciu stereotipu.

Tas KIEK, toks didelis, kad net šitas sulyginimas tikras pasityčiojimas iš budizmo ir jo paniekinimas . Žiauru budizmą (Rytų filosofiją) net kažkaip sulyginti su vakarietiška "filosofija" . Čia dvi priešingybės. Tenka pripažint, kad Rusija tikrai padarė didelę žalą mūsų laisvės ir laisvo žmogaus supratime

Laisvojo ir savo likimą kuriančio žmogaus himnas:

Rusija (Русское госсударство)
- tai istoriškai labai maža teritorija apie Maskvą,
kažkam naudinga CCCP (arba NVS) painioti su Rusija.

p.s.
Jei pažvelgti labai toli - rusų šaknys būtų Kijevo rusioj...

Drs, atleisk, jei nuvainikavau tavo isivaizdavima apie budizma.
Deja, tarp krikscionybes ir budizmo yra daug bendro. Skiriasi israiskos budai, aiskinimo metodika, taciau esminiai elementai panasus.
Tiesa budizmas, kaip gimes seniau uz krikscionybe, turi kai kuriu netolygumu. Kaip pvz skirtumas. Budizmas turi reinkarnacija - krikscionybe sprendusi si klausima (priimti ar atmesti) aiskina, kad negalima visa laika buti 2 klaseje.
Taciau abi turi auksciausiaji tobulejimo taska (nirvana arba isganyma).
Is to kyla ir suvokimo skirtumai - Rytu zmones turi ciklo/rato pasaulio samprata, mes - tiesine.

O laisve, laisvas zmogus tai isvis makaronai smegenims.

Nieko nenuvainikavai, nes aš tai vertinu Rytų filosofijos rėmuose, o ne religiniuose, šiai filosofijos daliai ne tik budizmas priskiriamas. Dėl viso kito iš esmės sutinku , tik budizmas gal ir turi bendrumų su kita religija, kaip religija, daugiau turbūt nelabai ką . Nacistas su sovietu tarpusavyje turi panašiai bendro, nes abu žmonės

Grįštant prie temos aš sakyčiau taip, kad kapitalistinė 'pasaulėžiūra' negali išnaudot viso savo potencialo tol, kol materialiai "besirūpindama" visuomene materialiai, ji pamiršta žmogų kaip emocionalų individą joje ir jo šiuos interesus, dėl ko susilaukia šio priešpriešos ir daugybės trikdžių ir dėl ko tenka dejuot, kad kažkas kaltas, kad žmogus "bukas" kažko nedaro kaip reikia. Pakartosiu vienus žodžius, kad laimingo žmogaus nereikia įtikinėt, kad jis laimingas, lygiai taip idealioje santvarkoje netektų įrodinėt, kad santvarka ideali, kaip kad yra daroma dabar ir buvo daroma iki šiol . Dar karta pasakysiu, kad ir protas neišnaudoja potencialo, kol jo savininkas turi įsitikinimą - "kas tai aš" (co to ja), paprasčiausiai kitas jausdamas, nepagarbą ir sumenkinimą atsako priešiškais veiksmais ar "nei sau nei kitam" variantu. Problema slypi ne tik sovietiniame mentalitete.

Kijevo rusia: taip, ji kilo is minetosios teritorijos. Taciau siu dienu itakos zona (ir apetitas) geroookai didesne. Cia panasiai kaip aiskinti: va si didziule Akcine Bendrove yra ta maza Seimos Imone buvusi pries 100 metu. Saknys tos pacios, svoris kitas.