Klasikinis ekonomikos scenarijus byloja: didelis einamosios sąskaitos deficitas, didelė infliacija ir fiksuotas valiutos kursas yra mirtinas derinys. Tačiau po baimę keliančių metų Rytų Europos šalys, atrodo, ne žlugs, o „nusileis minkštai“, teigiama savaitraščio „The Economist“ apžvalgoje.
Tokį spėjimą patvirtina statistika: dviženklius Estijos ūkio augimo skaičius pakeitė racionalūs 4,5 proc., Latvijos mažmeninės prekybos rodiklis iš 25 proc. kilimo, užfiksuoto praėjusią vasarą, tapo nuosaikiu 10 proc. augimu. Užsienio bankai, valdantys didžiąją dalį šių šalių finansų rinkos, sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas. Net jei dalis skolininkų nebegalės grąžinti skolų, tai nesuduos lemtingo smūgio šalių ekonomikai.
Europos Komisija (EK) vis dar nerimauja dėl Latvijos, esą „kietojo nusileidimo“ grėsmė išlieka, jei šios šalies vyriausybė nesiims griežtų fiskalinių priemonių. Tačiau konsultacinės kompanijos „Capital Economics“ specialistas Neilas Shearingas tvirtina, kad krizę, kuri lemtų valiutos devalvavimą Baltijos šalyse, gali sukelti nebent didelio banko žlugimas.
Dauguma kitų Rytų Europos regiono šalių turi nefiksuotus valiutos kursus. Daugelis jų, kovodamos su infliacija, pastaruoju metu didino palūkanų normas. Pavyzdžiui, Rumunijoje palūkanos padidintos net 1 proc. Kylančios kainos kelia grėsmę naujų ES šalių konkurencingumui ir mažina galimybes įsivesti eurą.
http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... d=16043579