tai kai nesurinks aukshtosios studentu tada liks be finansavimo teks uzhdaryti daug aukshtuju nes senai jau laikas... lietuvai nereikia tiek zhmoniu su aukshtuoju .... va kai liks keletas universitetu ir bus diidele konkurencija tai ir baze moksline kels ir specialistus jaunus ir perspektyvius priims o ne dabar kad tipo universitetiniam statusui turi buti tiek ir tiek habilituotu daktaru profesoriu ir tt.... sedi seni pirdylos stalino laiku uzhrashus varto ir taip susireikshmina lyg be ju dalyko daugiau nieks pasauly neegzistuotuy... nafik toki moksla ... kad ir uzh dyka ...

Chebra - isskyriau tema, nes jau visai nuo temos nuvaziavom

Vikinge - kaip tai nereikia Lietuvai zmoniu su tiek aukstuju? As, manau kad kaip tik super. Kuo daugiau - tuo geriau, cia jau praktiskai etalona pasiekeme. Be to, tamstos rasomas scenarijus greitai neivyks (sumazejimas zmoniu su aukstuoju) uzdarius aukstasias mokyklas, nes is baigusiuju diplomu neatimsi O kiti baigs uzsienyje ir gris...... nors tokiu bus vis maziau. Pirmaisiais metais gal ir bus banga isvaziuojanciuju studijuot kitur....kol krize neisisiubavo.

Turbut galime konstatuoti, kad su tokiais mokesciais uz studijas musu aukstasis mokslas tampa de facto privatus. Kitaip tariant - maziau studentu, bet geriau ismokytu. O visa kita mase tegul buna suksliu vezejai? Aciu valstybei - man tokia politika nepatinka. Ir taip tokiu piktu, uzguitu zmoniu Lietuvoje pilna. Tai kas bus, kai zmoniu su aukstaisiais bus dar maziau?

Musu politiku beda, kad jie per daug ziuri i Vakarus. Nereikia ten ziureti. Kaip tu pasieksi Harvardo/Oksfordo kokybe per metus ar penkerius? Niekaip..... tam reikia laiko. Bepigu Vyriausybei JAV prispausdinti pinigu ir skirti ju Yale universitetui. Labai pigu!!!! O mums ka? Tikesimes, kad lietuviai ar uzbekai (uzsienio Rytu studentai) sunes? Tai kaip bus pereinamuoju laikotarpiu - brangus universitetai su prasta kokybe? O darbo vieta ar garantuoja baigimas? Tokiomis neaiskiomis ekonominemis aplinkybemis? Kas gali pasakyti, kokiu specialistu reikes po 5 metu, kuomet siandien pasaulyje yra perprodukcijos krize? Supuls visi imtis paskolas, mokytis arba gimdytis vaikus (instinktas - nes isidarbinti sunku), o paskui kas?

pataisykit jei klystu, bet man regis, kad labiausiai brangsta humanitarines, kurios buvo salyginai pigios iki siol? nemanau, kad gera humanitarini ar tiksliuju mokslu (ne taikomuju) universitetui ikurti labai jau super daug pinigu reikia. Reikia motyvuotu, entuziastingu ir dalykus ismananciu zmoniu.

ash galiu tik pasakyt tiek kad mano supratimu zhmogus baiges universiteta turetu dirbt mokslini darba... o tokiu visokiu inzhinieriu su aukshtuoju universitetiniu kam reikia... tam yra visam pasauly ir pas mus beje koledzhai arba kolegijos... vidurines grandies vadybininkus turetu ruoshti butent kolegijos o ne aukshtosios mokyklos... chia veltui shvaistomi pinigai tam dalykui kuris nera butinas.... ir ishvis aukshtosios mokyklos neparuoshia zhmogaus kad jis galetu eiti dirbt ish karto... nera komunikacijos tarp darbdaviu ir mokslo istaigu... kas nors tiria daro monitoringa kokiu darbo vietu truksta kokiu mokymosi vietu truksta o kuriu per daug ???.... didzhiausia problema manau tame kad zhmogus eina mokytis neturedamas vizijos kas jis bus ir ka nori dirbti ... todel mazhdaug ai niekur neistojau tai eisiu i kokius istorikus ar i pedagogini geologu... baigia (jei ishvis dar baigia) ir ishvazhiuoja brashkiu ravet ... arba isidarbina chia kokiu pardaveju padangu parduotuvej.... tai ar chia normalu... viska kas pigu yra nevertinama.. ash ta noriu pasakyt... kai mokslas kainuos 15 tukst tai koks veilokas gal kazhkiek pamastys ar jam tikrai reikia jei vizija tik parduotuvej dirbt ... o jei nenores pinigu moket tada stengsis mokytis... atsibuskim zhmones sovietiniai laikai baigesi ....

Tiesos yra, aukštųjų Lietuvoj per daug. Tiksliau ne aukštųjų, o specialybių. Nemanau, kad studentas baigęs chirurgiją eitų pomidorų skint, tačiau yra daug specialybių, į kurias jau stodami žino, kad tokio darbo niekada nedirbs. Pvz mano pažįstama baigė tetrologiją.. ir stop, darbo nėra, apelsinų dar neskina, bet tik laiko klausimas

Keistai skamba: studentas gavo tinkamą stipendijai gauti balą ir užsitikrino tą stipendiją visiems 4 metams. Svarbu tik, kad skolų per tą laiką neužsidirbtų.Vadinasi, vienąkartą paprakaitavęs visus likusius mokslo metus gali nors ir 6- tais pravaryt ir vistiek gausi stipendiją. Pavydu kažkaip, aš turėjau stengtis, kad kas pusmetį gaučiau stipendiją, o kažkas jau gaus privelegiją net 4 metams. Ar tik nekvepia ir čia mafija?

o apie kokius pinigus snekam? 60-120 lituku?
P.S. nors kartais ir tik kartais y milijona buna panasus:))

Perskaityk viską kas parašyta, tada gal ir suprasi kiek tų litukų valstybė padengia


Kiek žinau krepšelis, nepriklausomai nuo mokslų, bus duodamas 2 metus, o toliau gaus tik moksliukai, t.y. kurių pažymių vidurkis bus 8 ar 9 ( čia jau aukštoji nuspręs)

Per daug nesigilinant, vos keli pastebėjimai apie tą reformą:

1. Nors ir truktų techninių specialybių, reformos esmė ne tame, kad padidinti techninių specialistų rengimą, o tik tame, kad sumažinti universitetinį išsilavinimą - spaudžiant aukštąsias mokyklas, kolegijose rengimas niekaip nėra gerinamas. T.y., jokios kalbos apie specialistų rengimo keitimą niekuo nėra susijusios su šia reforma.
2. Stojimas į aukštąsias keičiasi taip, kad ima priklausyti tik nuo mokyklos dėka gauto balo, o ne nuo specifinių sugebėjimų. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad gerus matematikos pažymius turėję mokiniai užsitikrina stojimą į dailės akademiją ar muzikos akademiją, o jų realūs sugebėjimai - nieko nereiškia. Turėsim dailininkus, nesugebančius matyti ir muzikantus, neturinčius klausos.
3. Pagrindinis, dažniausiai išsakomas argumentas, kurį pateikinėjo reformos autoriai - esą Lietuva priruošia specialistų, o jie išvažiuoja dirbti į užsienį, todėl reikia jų ruošti mažiau. Tai primena maždaug tokią situaciją, kai ūkininkas pasiskaičiavo, kad nupirktų pusė paršelių nudvesia dėl ligų, todėl nusprendė pirkti jų du kartus mažiau, kad sutaupytų. Ir, žinoma, subankrutavo.
4. Pramonininkų skleidžiami mitai apie tai, kad Lietuvai nereikia žmonių su aukštuoju, o reikia darbininkų - tai toks bullshitas, kad manau, jog išvis neverta jo nagrinėti, kaip argumento, greičiau atvirkščiai - kaip vienos iš grupių ausis plaukuotas, kurios čia kyšo.
5. Pati koncepcija, esą "kai bus pinigų, tada galėsim sau leisti..." yra silpnaprotiška. Būtent aukštas išsilavinimo lygis apsprendžia šalies konkurencingumą, jos pajamas. Mažo išsilavinimo šalys neturi jokių šansų pasaulyje. Ir Lietuvai čia dar vytis ir vytis pirmaujančias Vakarų šalis. Ir jei mano atmintis nemeluoja, tai mums ajajajaj dar kiek čia didint reikia tą išsilavinimą...
6. Švietimo "reforma" sukuria dirbtinę konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų (o šioje srityje konkurencija reiškia tik tarpusavio vaidus, neigiamą požiūrį į tarpusavio pagalbą, keitimąsi informacija, bendrus kursus, etc.). Taigi, klausimas, ar ta konkurencija kaip nors gali pagerinti studijų kokybę? Man neteko išgirsti nei vieno argumento, kuris parodytų, jog toji krepšelių sistema kaip nors pagerintų mokymo kokybę, tad lieka daryti išvadą, jog su mokslo kokybe tai niekaip nesusiję.
7. Barjeras neturtingiesiems - tai viena iš didžiausių problemų, sukuriama per šią reformą. Esmė ta, kad visiška priklausomybė nuo mokyklinių egzaminų rezultatų garantuoja, jog įstoti į kokį universitetą kardinaliai daugiau šansų gaus tie abiturientai, kurių tėvai buvo pajėgūs investuoti į korepetitorius. Tie gi moksleiviai, kurie dėl finansinės padėties bus priversti eiti dirbti vyresnėse klasėse, ar mokytis vakarinėse ir pan. - praranda paskutines galimybes.
8. Reformos niekaip neliečia aukštųjų mokyklų studijų kokybės ir nesiima jokių priemonių, kad ta studijų kokybė kaip nors pagerėtų, tik sukelia dar vieną bardaką, kur jau ir taip yra bardakas. Įsisenėjusios problemos dėl korupcijos aukštąjame moksle, dėstytojų požiūrio į studentus, kaip į gyvulius, etc. - jos niekaip nesprendžiamos. Kaip nesprendžiamos ir problemos dėl daugelio tiesiog tragiškai, nesuvokiamai pasenusių programų ar mokymo neatitikimo specialybei. Kažkada sklandė anekdotas, kad jei Visiukai pradėtų ruošti kalbininkus, pirmus du metus pagrindinis mokymosi dalykas būtų medžiagų atsparumas. Ir ką jūs manote? Visiukai išties pradėjo ruošti humanitarus. Ir pirmus du metus pagrindinis mokymosi dalykas yra medžiagų atsparumas!

Tai tik tiek, greitosiomis surašytų pastebėjimų. Tiesą sakant, nesigilinau į situaciją, bet atrodo pokraupiai.