Taigi, padiskutuokime:

Ar 20% prekybininku mazmeninis antkainis maisto produktams vidaus rinkoje yra daug?
Ar 15% prekybininku didmeninis antkainis maisto produktams vidaus rinkoje yra daug?

Kiek tokiu antkainiu yra rinkoje siandien? Dvi neigiamos pozicijos:

Zuokas
''Tokiu Seimo sprendimu mes visuomenei parodėme, kad negalima prognozuoti jokių ekonominių valdžios sprendimų. Vertinu tai, kaip verslininkų klampinimą į dar didesnes problemas, taip sukuriamos sąlygos nedarbo augimui. Esu tikras, kad galima rasti kitų būdų, kaip ginti gamintojų ir smulkiųjų prekybininkų interesus, kaip didinti konkurencingumą prekybos sektoriuje. Kreipiuosi į valstybės vadovą, prašydamas vetuoti šį įstatymą''

Viena vertus Zuokas yra suinteresuotas asmuo, kadangi pats su zmona vysto verslus. Galbut ne maisto prekiu, bet kas gali paneigti, kad ateityje nenoretu ir cia koja ikelti. Kita vertus - ar galima teigti, kad maisto rinka yra monopolizuota (tiek stambiu perdirbeju, tiek niekam nereikalingu tarpininku Maximu/IKI?) ir kuriai grandinei tai daugiausia smogtu? Kiek tai itakotu smulkuju versla? Gal paskatintu konkurencija?

Adamkus:
''Vakar buvau nustebęs išgirdęs tokį nutarimą. Man susidarė įspūdis, kad grįžtame į kažkokius sovietinius laikus, kai pradedama riboti mūsų gyvenimą, uždėti tam tikras ribas, o mes tuo pačiu metu kalbame apie laisvą rinką, laisvą pasirinkimą ir tuo pačiu viso verslo skatinimą''

Jo Ekscelencijos pareiskimas yra emocinio pobudzio, be jokiu faktu ar pagrindimu, is principo atmetantis vien isgirdes zodi 'planine ekonomika'. Kad tik jis zinotu, kokia netobuli yra 'demokratija', 'laisvas pasirinkimas' ir kapitalizmas (einantys drauge koja kojon)...

Galu gale, svarbiausia apibrezti: kiek tokiu antkainiu yra siandien. Jeigu yra daug, tai ar tai moralu? Kiek dirbanciuju zmoniu ir kokia dali biudzeto iplauku tai paliestu toks apribojimas? Jeigu tokiu antkainiu nedaug, tai ar verta is vis kelti dumus? Kokie antkainiai yra kitose ES valstybese? Kokia yra valdanciuju mintis, stovinti uz sio istatymo - maisto produktus padaryti iperkamesnius vartotojams pries lito nuvertinima (savotiska moraline kompensacija)? Kovoti su monopolininkais? Surinkti daugiau mokesciu?

mano supratimu savo laiku nebuvo uzhkirstas kelias monopolizavmui maisto rinkos ir pristate mieste prekybcentriu ir tt... mazhosios bankrutavo ir panashiia,.... kaimynineje lenkijoj etaip nera... ten dideli prekybcentriai stovi priemieschiuose ir visiems uzhtenka to pelno ... beto didieji taip ishnaglejo kad ima ish prekybininku visokius prekiu ivedfimo mokeschius lentynu mokeschisu ir dar velniazhin ko ...

Žodžių nau...

1. Išsivysčiusių šalių rinkoje "viršpelniai" neįmanomi, juos riboja konkurencija, vartotojų gynimo organizacijos ir. t.t.
2. Trečio pasaulio "susmukimo" viena pagrindinių priežasčių - nekontroliuojami "viršpelniai" po 1000% ir daugiau.

Ką pasirinkti Lietuvai?

Imamas ne tik lentynos mokestis. Susimoki už lentyna ir pamėgink savo lentyną neužpildyti, dar priedo ir baudos gausi, kiek teko girdėti baudos siekia apie 5000 Lt.

Pries nagrinejant reikia susitarti del savoku: idomu, ar valdzia gerai apibreze savoka ‘antkainis’. Kaip suprantu, jie turi omenyje pelna, bet ar tai gerai apibreze projekte?

Del maisto pramones, tai gaunasi konkretus nesusipratimas:

Gamintojai/prekybininkai nepatenkiti, kad jiems mauna kelnes (abejoju ju pelnais, uztenka prisiminti ‘’Karunos’’ skandala)
Vartotojai patenkinti, kad moka brangiai ir gauna sh, nes to nepastebi, taciau jei pastebetu – nebutu patenkinti

Gyvename stebuklu shalyje – ir niekam nekyla ranka kazka keisti? cia gi verslo planas ant stalo gulintis…Bet vat klausimas, kaip realybeje toks apribojimas veiktu: a) ar jis atpigintu prekes vartotojams?, b) ar surinkti virspelniai nusestu darbo vietu islaikyme/kurime?, c) ar tikrai itakotu mazaji versla (ar kaip tik labiau - didiji monopolini)?

Vienok, maisto pramone paskutinis arkliukas, tempiantis daug darbo vietu..

- turiu pagrindo įtarti, kad čia suprantama skirtumas tarp mažmeninės kainos ir savikainos.

- turbūt didžiausi viršpelniai visoje istorijoje buvo carinėje Rusijoje, bet tik bolševikai visai panaikinę tai, sugebėjo Rusiją ištraukti į Europos lygi (beje kruvinai).
- viršpelniai (pelnas po 1000 procentų ir daugiau) yra grynas išsigimimas, darkantis gražų rinkos ekonomikos kūną.
- naujų ekonominių vienetų kūrimo stimulas - būsimasis pelnas, o finansavimas nebūna nei iš pelno nei juo labiau iš "oligarchų" viršpelnių!

Herkau Mantai, norėtųsi išgirsti šaltinius, iš kurių tu ištraukei, šiuos du dalykus:
1. kad carinėje Rusijoje buvo didžiausi antkainiai.
2. kad bolševikai pakėlė Rusiją į Europos lygį.

O bendrai apie reguliavimą antkainių - jis būtų natūralus ir sveikintinas, jei būtų įvestas, kaip laikina priemonė, skirta monopilinių prekeivių reguliavimui (t.y., prekybos tinklams). Šiuo gi atveju matome tipišką ekskrementalizmo pasireiškimą, kai kovojama su nenormalios situacijos pasekmėmis (simptomatika), o ne su priežastimis. Ir bijau, kad šitas kainų nustatymas eilinį kartą gali skaudžiau kirsti smulkiems prekeiviams, mažoms parduotuvėms, o ne stambiesiems.