Balvonai, buvo teisiami tūkstančiai, o gal ir dešimtys tūkstančių nacistinių nusikaltėlių, jų teismai tęsiasi iki šiol. Kiek atsimenu, keliasdešimt buvo nuteista mirties bausme Niurnberge, šimtai - kitose šalyse. Ir, kaip Drs teisingai pastebėjo, visas genocidas buvo vykdomas pagal įstatymus.
Drs, čia jau keblus klausimas - kokia byla pasieks parlamentą, o kokia - nepasieks. Visgi, jei egzistuoja tam tikras teisinis mechanizmas (o ne kaip pas mus - žurnalistinis), visi turi bent jau tam tikrą galimybę.
O dėl lietuvių vaikų pas arabus - yra jau buvęs ne vienas atvejis, kai Libaniečiai, turkai ar pan. išsiveždavo labai panašiai vaikus iš Lietuvos, kuriuos gimdė lietuvės mamos ir kurie augo Lietuvoje.
Lietuvos teismų sprendimai dažniausiai taip ir nebūdavo priimami, berods tik 1 ar 2 atvejai buvo, kai buvo bandoma iš Libano išsireikalauti vaiko grąžinimo. Visi atvejai baigėsi tuo, kad dėjo arabai su savo teismais ant mūsų įstatymų. Tarp kitko, anų šalių pozicija žymiai natūralesnė, nei mūsiškė, todėl, kad ir laikytume juos neteisiais, verta bent jau dėl to pagarbą jiems pajusti.
Beje, ir šiuo, Luisos Rinau atveju - irgi tas apts. Vokietijos įstatymai gina šalies piliečius, kaip SAVO šeimą. O Lietuvos teismai - ką? Tipo, "Nesvarbu, kad tu mama, tavo vaikas priklauso kitiems, todėl esi pagrobėja".
Man šita byla, kuo daugiau apie ją galvojuo, tuo labiau primena, atleiskit, kiaulių fermą - tipo, "išnuomavom paršavedę kiaulę (Ingą Rinau) vokiečiams, ta atsivedė paršelį (Luisą Rinau), o kiaulei kažkas užėjo ir jinai tą paršelį pavogė. O kadangi kiaulė buvo išnuomota, tai paršelis gi priklauso vokiečiams, reikia jį grąžinti".
Žodžiu, kai į žmones ir į vaikus žiūrima, kaip į kiaules fermoje, tai ką aš žinau. Asmeniškai aš matau paprastą dalyką: tokie įstatymai kardinaliai kertasi su mano moraliniais ir etiniais principais.
|