Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui
Lietuvos Respublikos Vaiko Teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei
Vokietijos Federacinės Respublikos Nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui J. E. ponui Volker Heinsberg

PETICIJA 2007 m. spalio 5 d.
Už Luisą Rinau

Vaiko teisės yra įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje. Lietuva yra prisijungusi prie šios konvencijos, kuri numato, jog vaikai turi teisę būti globojami ir remiami, o vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos, tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Konvencija taip pat pripažįsta, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą.

Dviejų metukų Luisa Rinau negali apsaugoti savo teisių. Remiantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu jos teisių apsaugą turėtų užtikrinti Valstybinė vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau ši institucija mano, jog mergaitei, kuri didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, kalba lietuvių kalba, bendrauja su savo broliu bei ją mylinčia mama, seneliais iš mamos pusės, geriau būtų gyventi Vokietijoje su jos tėčiu ir jo naująja drauge.
Tėvų ginčuose dėl vaikų patys svarbiausi yra vaiko interesai. Tai vieningai pripažįsta tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, ginantys vaiko teises, brolių ir seserų bendravimą.
Mes, žemiau pasirašę šį kreipimąsi, tikime, jog mažosios Luisos likimas bus išspęstas taip, kaip geriausia mergaitei. Mes tikime, kad:

1. Generalinio prokuroro prašymu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertins bylos atnaujinimo galimybę dėl Lietuvos Apeliacinio teismo padarytos taikymo klaidos, nes Hagos konvencijos 13 straipsnis leidžia vaiko negrąžinti, kai to reikalauja kita šalis, jei „yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į netoleruotiną situaciją“.
2. Mergaitės nuolatine gyvenamąja vieta, Remiantis ES Ministrų Tarybos reglamento 15 straipsnio nuostatomis bei jo praktiniu vadovu, bus pripažinta Lietuvos Respublika, nes vaikas turi nuolatinę gyvenamąją vietą valstybėje narėje atvykimo į ją dieną. Tokiu būdu turėtų būti įvykdyta sąlyga, kad byla būtų perkelta iš Vokietijos ir toliau iš esmės išnagrinėta Lietuvoje.
3. Antstoliai, vykdydami teismo sprendimą, sustabdys tarpinio Vokietijos teismo sprendimo vykdymą dėl mergaitės sugrąžinimo į Vokietiją.
4. Konstitucinis Teismas tars savo žodį, ar Europos Sąjungos Ministrų Tarybos reglamentas Nr.2201/2003 draudžiantis kasaciją neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir viešajai tvarkai. Taip pat Seimo nariai kreipsis į Konstitucinį Teismą prašydami pasisakyti, ar Europos Sąjungos Ministrų Tarybos reglamentas Nr.2201/2003 įpareigojantis besąlygiškai be specialaus pripažinimo vykdyti kitose valstybėse priimtus teismo sprendimus bylose dėl vaiko grąžinimo, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir viešajai tvarkai.

Tikime, kad ginant mergaitės Luisos ir jos brolio interesus, bus suteikta atsakinga psichologinė pagalba bei pateiktos specialistų išvados. Atsižvelgiant į Luisos Rinau situacijos išskirtinumą ir aktualumą, mergaitės likimo sprendimas bus atspirties tašku kitose panašaus pobūdžio bylose.

Pasirašyti peticiją: http://www.netylek.lt/

chia to musu valdzhios vergishko nu0olankumo tasa.... vieshai zhydu atsiprashe ... pataikaujama visiems uzhsieniechiams kaip tik galima ... va tokia situacija ir gaunasi ... kadangi pas mus visagale tik zhiniasklaida tai gal kas nors gausis ... nes tokie kaiop vaiko ar mamos argumentai nieko neveikia ... kol per telika neparodys valdininku biurokratu tol jie dirbt neporadeda

Faktas. Kol su kirviu per kaklą gerai nevoši, tol biurokratas galvos nepasuks.

Čia gal truputį ne į temą, bet vat perskaičiau Vikingo sakinį ir prisiminiau tokį nuotykį.
Kartą grįžusi į Lietuvą nuėjau papietauti kažkur į restoranėlį. Užsisakiau kavos prie maisto. Po kelių minučių prie manęs priėjo padavėja ir mandagiai atsiprašė:
- Gal galėtumėt užsisakyt ko nors kitko atsigerti, nes pas mus labai daug užsieniečių ir visi kavos nori, nespėjam patiekdinėti... Teko gerti sultis, ko nepadarysi dėl gerbiamų svečių

Gal ir ne i tema, bet kur buvo mama, bei visi "teisiu ginejai" kai vyko teismas Vokietijoje??? Ar kreipesi mama i Lietuvos amsada, ar kita kokia istaiga??? Ar dalyvavo teisme koks Lietuvos pareigunas???

Balvonai, kai kada tokie dalykai, ir dar svečioje šalyje, daromi taip, kad nei nesuprasi. Ir nereik čia varyti ant mergaitės mamos - ne visi žmonės tokie šūstri, kad sugebėtų greitai daryti teisingus sprendimus. Vėlgi, abejoju, ar net teisingiausi sprendimai būtų ką nors pakeitę.

Pagal Vokietijos įstatymus mergaitės mama - užsienietė ir praktiškai beteisė. O mergaitė - Vokietijos pilietė. Todėl teismas dėjo skersą ant to, kad yra mama, ir kad jinai iš Lietuvos, ir kad mergaitė bendrauti moka tik lietuviškai. Formaliai tariama taip, kad esą nagrinėjama Vokietijos piliečio byla, todėl netgi vertimais į kitą kalbą nepasirūpinama, o jokiai ambasadai ar pan. nieks teisme neduoda dalyvauti, nes atseit užsienio šalys su tuo nesusiję. Mamai iš Lietuvos - jokių šansų nepaliekama.

Žodžiu, formali situacija tokia, kad vokietukai išlieka teisiais pagal savo įstatymus, bet žmogiškumas lieka pamintas.

Tiesą sakant, lieka tik stebėtis, kiek mama turėjo drąsos, kad sugebėtų parsivežti vaiką į Lietuvą ir čia jį pasilikti.

O kaip tada ES pilietybe??? Kiekvienas ES valstybes naries pilietis kartu yra ir ES pilietis. Ir mama niekaip negalejo buti vertinama, kaip beteise uzsieniete. Nezinau visu peripetiju, bet cia saukstai po pietu. Nezinant visu bylos smulkmenu, nesiruosiu kreiptis su jokiomis peticijomis.

Balvonai, tai ir nesikreipk, jei tu taip tiki. Viskas savanoriška. O aš pasirašiau.