Man tokiose situacijose kyla naturalus klausimas kas kam tarnauja?
Istatymai pilieciams ar pilieciai istatymams?

Ir kartu atmintyje iskyla viena tokia rytu kaimynes fraze "fsio zakonno" - viskas teiseta.

Jo, ryški situacija, kai teisingumas paminamas vardan teisėtumo, o piliečiai paverčiami įstatymų vergais.

Dura lex, sed lex.

Tiem kas nezino, kad nereiktu ieskoti vertimo
dura lex, sed lex - žiaurus įstatymas, bet vis dėlto įstatymas

Balvonas: is tokio pasakymo drisciau daryt isvada tu manai kad istatymas yra auksciau uz zmogu.... Na na... Tada vokieciu negalima smerkti uz genocida II pasaulinio karo metu, jie tai dare pagal galiojancius istatymus.

Pasakykit ar kas tikit, jog šiais laikais jei būtų priimami teismų sprendimai 'kaip nori' "iš širdies" būtų teisingesni už griežtus įstatymus ? Aš nemanau, manau, kad žinoma tobulybės čia, kaip ir visur, nėra ir būti negali, bet deja geriausias variantas, kurį šiuo metu galima sugalvot .

Drs, kiek žinau, tokiais atvejais padeda britiškas teismų variantas - nestandartines bylas tiria parlamentas, kuris priima teisminius sprendimus. Blogo sprendimo atveju parlamentarai rizikuoja būti neišrinktais.

Teisiami buvo ne visi nacistai, bet tik valdanti virsune. Apie 20 zmoniu, jei neklystu (tractor istorikas daugiau zino).

Bet ar nestandartinė byla yra ta, kuri tiesiog plačiai išreklamuota ir žmonės net nežinodami gerai situacijos, nuteikiami žinoti teisingą sprendimą, kurį ir verstų priimt teismą ? Be to kiek toks teismas galėtų tokiais atvejais kai vaikai kur nors pas arabus? Ir dar taip dažniausiai gautųs - mūsų šalies pilietis visada teisus