Lietuvos politikoje vėl smarkiai kaista politinė atmosfera. Prie to daug prisidėjo V.Uspaskich atvykimas į Lietuvą. Tai didelis V.Uspaskich laimėjimas, nes jis sugebėjo gauti valdžios “donų” leidimą atvykti pačiu geriausiu laiku. Jo atvykymo garbei padaromas šou, kur jis ne tik pasitinkamas su gėlėmis, bet ir aukštai iškelta galva išeina iš teismo posėdžių. Po tokių sutiktuvių, socialdemokratai kaip konservatoriai prabila apie pavojų iš Rusijos. Mūsų politinis elitas tariamai nustebęs ir pasibaisėjęs. Valdančios grupuotės pradėda organizuoti frontą Dzūkijoje prieš V.Uspaskich, bet jų pastangos duoda atvirkštinius rezultatus. Rinkimuose Dzūkijoje jis išėjo į antrą turą Tada duodamas ženklas žiniasklaidai mažiau rašyti ir mažiau informuoti apie rinkimus Dzūkijoje. Taip norima sumažinti ažiotažą ir tokia taktika nepraleisti Viktoro į Seimą. Kaip pavyks jiems ši taktika parodys šį sekmadienį įvyksiantis antras rinkimų turas.
Mano nuomone, valdžios “donai” šiek tiek apsiriko leisdami garsiąjam bėgliui sugrįžti. Jie planavo kiek kitokį scenarijų, kurį Darbo partijos viršūnėlė ir pats Viktoras tik nujautė. Tokioje situacijoje Viktoras rizikavo ir tai buvo galima pastebėti iš jo elgesio ir kalbų. V.Uspaskich rizika pasiteisino, bet ir sugalvotas valdančiųjų scenarijus nežlugo. Jis jiems labai reikalingas skaldyti vadinamųjų “populistinių” partijų elektoratą ir manipuliuojant konkurencija jas valdyti . Tik žlugo sumanymas keisti keliamos sumaišties kryptį sau naudinga linkme. Sutikime, kad dabartinė sumaištis veda Lietuvą į Liaudies Seimą, nes padėtis beveik visomis prasmėmis blogėja, ko pasekoje”apačios pradeda nenorėti, o viršūnės negali”. Tokia situacija grėsmingiausia pagrindinėms partijoms. Jų Liaudies seimo perspektyva tikrai nedžiugina. Tą situaciją vaizdžiai iliustruoja prof.V.Landzbergio žodžiai: “O svarbiausia, broliai, kad visa tai - tik pradžia. Rinkimai kitąmet kad tik nebūtų pabaiga. Taip tolumoj suplanuota, galit neabejoti. Liaudies seimas, ir Lietuva krito.“
Šiame kontekste logiškai atrodo buvusių nesutaikomų priešininkų socialdemokratų ir konservatorių bendradarbiavimas. Šios draugystės vienijanti jėga tampa „valstybininkai“. Jie tradiciškai prisitaiko ar patys parenka esančius valdžioje. Buvusio Darbo partijos pirmininko sugrįžimas jiems tikrai naudingas ir stiprina jų galią. Man atrodo juokingai, kai „darbiečių“ išvyka į Maskvą prilyginama Tėvynės išdavystei. Ką jie padarė? Parsivežė bėglį, kurio ieško prokuratūra. Atrodytų gerą darbą žmonės padarė, nes įkalbėjo įtariamąjį grįžti ir stoti prieš teismą. Vietoj to sukelta isterija. Prezidentas, Ministras Pirmininkas ir kiti aukščiausi pareigūnai pradėjo kelti isteriją dar būnant buvusiam Darbo partijos pirmininkui Maskvoje (neva, dėl ten surengtos spaudos konferencijos). Atrodo, jog viskas vyko kaip pagal komandą. Dauguma Seimo narių ir kitų politikos ir finansinių grupuočių marionečių buvo įtikinti, kad šis „darbiečių“ vizitas nulėmė V.Uspaskich atvykimą. Seimūnai net pradėjo galvoti apie apkaltą, o konservatoriai apskritai apie Darbo partijos likvidavimą. Sutinku, kad šis vizitas turėjo poveikį jo apsisprendimui, bet jis vis dėlto nebuvo pagrindinis. Šio apsisprendimo šaknys yra Lietuvoje.
Tenka pastebėti, kad ir toliau labai prastai atrodo konservatoriai. Net pradeda atrodyti, kad jie pradeda tarnauti “valstybininkams”. To geras pavyzdys Ž.Pacevičiaus skyrimo STT direktoriumi Seime procedūra. Seimas beveik be diskusijų balsų dauguma pritarė prezidento pateiktai Žimanto Pacevičiaus kandidatūrai į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo postą . Iki šiol STT direktoriaus pavaduotoju dirbusio, o pastaruoju metu laikinai STT vadovavusio Ž.Pacevičiaus kandidatūrą palaikė beveik visos Seimo frakcijos - ir valdančiosios, ir opozicinės. Skiriami vadovai, kuriems nesiseka kovoti su korupcija. STT darbo rezultatai prasti, bet seimūnams net nekyla noras sužinoti iš kandidato kaip jis ruošiasi (sugebės) pagerinti padėtį. Šiuo požiūriu visi vieningi ir tokioje terpėje „valstybininkams“ ne tik veikti, bet ir valdyti šalį sąlygos išties puikios. Patikėjęs savo reikalingumu G.Kirkilas paskutiniu metu pradėjo net šantažuoti Seimą, kad jeigu Seimas nepriminės sprendimų pagal jo matymą, tai jisai atsistatydinsiąs. Kitaip sakant, pasijautė nepakeičiamas. Šitoje vietoje tinkamai pasielgė koalicijos partneriai, kurie iš tokių pareiškimų tik pasišaipė ir nesileido lengvai vedžiojami už nosies. Dar daugiau – jie su „darbiečiais“ ir kitais prijaučiančias pradėjo svarstyti ir kitas galimybes. Tai demokratijos laimėjimas, nes atsiranda alternatyva socialdemokratų – konservatorių slaptai koalicijai. Kitas nemalonus dalykas konservatoriams, tai L.Graužinienės vadovaujamos komisijos tyrimas. Buvusio savanorio ir saugumiečio Juro Abromavičiaus mirtis vertintina kaip žmogžudystė, įvykdyta teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turi ryšių su kai kuriais ankstesniais bei dabartiniais konservatorių lyderiais. Taip teigiama Seimo komisijos, besiaiškinančios jo žūties tyrimo aplinkybes, išvados projekte. Manau, kad konservatorių viršūnėlė nenukentės, nes jiems padės sausiems išlipti jų buvę priešininkai socialdemokratai. Aišku, padės organizuoti paramą Seime „valstybininkai“ ir pačių konservatorių finansiniai rėmėjai.
is
http://www.totas.lt(Pliaugods)