Laisvės gynėjų dieną - sausio 13 d. paminimas 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Rusijos bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 žmonių buvo sužeista, žuvo 15. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai jau atsisakė.

Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti, ir gana greitai Rusijos armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.

Iš viso Sausio 13-ąją žuvo 14 žmonių:

Loreta Asanavičiūtė
Virginijus Druskis
Darius Gerbutavičius
Rolandas Jankauskas
Rimantas Juknevičius
Alvydas Kanapinskas
Algimantas Petras Kavoliukas
Vidas Maciulevičius
Titas Masiulis
Alvydas Matulka
Apolinaras Juozas Povilaitis
Ignas Šimulionis
Vytautas Vaitkus
Vytautas Koncevičius
Žuvusieji palaidoti Antakalnio kapinėse.

Kokios Jūsų mintys apie šios dienos įvykius, prisiminimai? Pasakojimai, kuriuos girdite iš tų dienų liudininkų?

Prisiminimų beveik nėr bo da mažas buvau
Bet, kad ši tema liųdna, man pastoviai į kažkokius kraštutinimus norisi pult matant tuos vaizdus (išdaužyt visus rusus) nors tai nėra labai adekvatu
Dar plius prisideda jų nemalonus elgesys šia dien.

Kažkur da girdėjau, kad rusų kareivis kažkokiom aplinkybėm žuva, gal kas žinat ką nors apie tai?

Nebuvo jokio rusų kareivio žūties, buvo tik kai kurių Nevzorovo (tokio politinių fantastinių filmų kūrėjo) fantazijų apie lietuvių snaiperius, šaudančius iš aplinkinių namų.

Aš tą vakarą buvau prie vyriausybės pastato, tai atsimenu, pirmiausiai išgirdom tolimą šaudymą, po kokio pusvalandžio atbėgo keli uždusę žmonės ir papasakojo, kad yra žuvusių ir sužeistų. Jie bėgo nuo pat TV bokšto. Žmonėms tikrai buvo šokas, nieks nesitikėjo, kad kareiviai šaudys į beginklius žmones.

Priežastis, kodėl išdrįso, buvo viena - prie TV bokšto buvo nedaug žmonių, tur būt, ne daugiau kelių tūkstančių, taigi, rusai tikėjosi, kad tiesiog išvaikys, baugindami. Bauginimui šaudė iš tankų į žmones tuščiais šoviniais (maždaug iki šimto metrų atstumu tuščias šūvis gali sukelti kontūziją ir apkurtimą, iki poros dešimčių metrų - gali tiesiog užmušti), švietė į akis zenitiniais prožektoriais (akies tinklainė išdeginama visam gyvenimui), šaudė aplinkui žmones trasuojančiais šoviniais, šiaip mušė automatų buožėmis. Tik į pabaigą ėmė šaudyti tiesiai į žmones, daugiausiai į kojas. Keli šimtai sužeistų - tai tie, kurie buvo sužeisti gan sunkiai - daugiausiai šautinėmis žaizdomis, į kojas, kontūzyti, apakinti. Lengvų sužeidimų patyrė dar daugiau žmonių.

Tą patį vakarą, kiek suprantu, ruošėsi pulti ir parlamentą, tačiau žmonių ten budėjo tiek, kad bet koks puolimas būtų nusinešęs ne kelioliką, o keletą tūkstančių gyvybių - matyt todėl ir susilaikė.

mane sausio 12 vakare parveze namo.na man dar ir neper daugiausia buvo.bysky jaunesnis nei Titas

Ja, žinau aš jį ,imperininkas , kuris šūdais apdrabstė mūsų didvyrius, žuvusius Sausio 13.

Tą naktį prie parlamento buvau, bet prieš tai buvau suplanavęs prie TV bokšto būti. Įsimintina naktelė - nors ir nemalonūs įvykiai dėjosi, bet gražu atsiminti.

As taip pat jaunute dar tada buvau..Taciau puikiai prisimenu ta nakti.Musu miesto gatves ir parduotuves tustuteles buvo,mat visi prie televizoriaus ekrano ''prilipe'' buvo..Pamenu Egle Bucelyte(toks,berods,jos vardas )..tautai susijaudinusiu balsu pranesancia:''jie izenge i pastata,bet nesijaudinkite,mes vis dar gyvi''...
Ir dabar su siaubu ir pagarba prisimenu tuos ivykius..ta suvokima,kad vyksta kazkas svarbaus..kad Lietuva niekada nebus tokia,kokia buvo iki siol..