Vakar Seimas išsirinko naują Seimo pirmininką. Seimo pirmininke tapo buvusi pirmoji Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Dabar Lietuvoje aukščiausius postus užima moterys: prezidentė, Seimo pirmininkė, Finansų ministrė, įtakingoji Krašto apsaugos ministrė. Žodžiu, vienas valdžios olimpe vyras A.Kubilius tarp moterų. Pildosi feminisčių svajonės apie moterų valdžią. Tik ar moterys išves kraštą iš krizės? Tuo labai abejoju ir tam turiu pagrindo. Kol moterys ima valdžią, valdžioje vyksta vaidyba. Ši vaidyba paprastiems gyventojams turbūt kelia dvasią, tačiau nuo to kenčia Lietuvos ūkis. Netvarkomas šalies ūkis grimzda į gilų dumblą. Todėl dabar reikia ne lyčių kovos, o darbo Lietuvos valstybės ir jos žmonių gerovei. Ne politinių – finansinių grupuočių kovos, o sutelkto darbo. Ne verslo magnatų pajungimo tamsiųjų jėgų valdžiai, o monopolijų, korupcinių ryšių ardymo ir efektyvumo didinimo ekonomikoje. Taigi reikia pasitikėjimo vertų lyderių, geros Lietuvos gaivinimo programos, sutelkto darbo. Optimistinės kūrybinės energijos labai trūksta. Nenuostabu, kad tas atsiliepia menui, kultūrai. Blogėjanti padėtis didina depresiškas nuotaikas, o taip reikia sunkmečiu optimizmo! Juk galima pakeisti padėtį! Viskas yra žmonių valioje. Juk jie yra tikrieji valstybės šeimininkai. Tautos suverenitetą yra pasiglemžusios politinės- finansinės grupuotės, nes šiuo metu Tauta nieko nesprendžia. Iš to seka, kad valdžia yra neteisėtai užgrobusi Tautos suverenitetą ir jai primetinėja savo valią. Vėl Lietuvos užsienio politika pradėjo blaškytis. Tik šįkart nėra įnoringų vetavimų. Tai susiję su naująja šalies vadove. Nėra rimtų idėjų, o norima pakeisti esamą užsienio politiką, kurios gerumą patvirtino rezultatai. Todėl prezidentės vojažai tarp Šiaurės, Vakarų ir Rytų Europos daugiau primena blaškymąsi, o ne rimtus darbus užsienio politikos baruose. Tas taipogi trikdo diplomatų darbą ir, kas svarbiausia, kelia sumaištį, kuri ir taip didėlė dėl tragiško šalies valdymo. D.Grybauskaitės susitikimas su A.Lukašenka yra teigiamas žingsnis, tačiau Baltarusijos prezidentas pasirodė geriau. Jis dabar ir tolesnėje perspektyvoje išloš daugiau negu Lietuva. Suprantu, kad Lietuva yra maža šalis, vien todėl jai reikia daugiau diplomatinių gudrybių ir kuo mažiau blaškymosi norint kažką įrodyti. Visgi negalima prarasti vilties, nes viskas priklauso nuo žmonių valios. Viltį stiprina darbo žmonių augantis pasipriešinimas netinkamai valdžios politikai. Džiugina Jungtinio demokratijos judėjimo plėtra. Šis judėjimas po truputį atranda savo veiklos nišą. Tikrai yra reikalingas judėjimas spausti valdžią ir atstovauti bendruomenių interesus. Mano įsitikinimu, toks judėjimas turėtų tapti tikra liaudies tribūna. Daugiau optimizmo!
|