Atvirukai ÄŒatai Forumas Piguva Pipedija PoPo blogai

Dabar yra 2018 Gruodis 19, 04:58

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 41 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas
Autorių Žinutė
 Pranešimo tema: Re: Pranešimai apie bebrų siautėjimą
StandartinėParašytas: 2008 Balandis 24, 02:23 
Atsijungęs
Nuolatinis dalyvis
Nuolatinis dalyvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007 Sausis 19, 04:37
Pranešimai: 255
Miestas: Krekenava
O pažeidėjas (bebras) iš įvykio vietos pabėgo... :mrgreen:

_________________
Alkoholis saikingai jį vartojant sveikatai nekenkia...Kad ir kiek jo beišgertum.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Pranešimai apie bebrų siautėjimą
StandartinėParašytas: 2008 Gegužė 4, 12:36 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Vasaris 6, 09:31
Pranešimai: 1464
Miestas: Palej Niemuna
Bebrų puolimą nesunku atremti

Selemonas Paltanavičius, „Valstiečių laikraštis“

"Atgimimas"
Bebrai daro didelę žalą miškams, pasėliams, pievoms. Pakėlę vandens lygį ir užtvindę didesnius plotus, mažieji užtvankų statytojai sukelia dirvos pelkėjimą ir medžių žūtį. Daug kur nugraužia ar pažeidžia ežerų, upių pakrančių medžius. Apsigyvenę miesteliuose ir miestuose, jie ima graužti žmonių puoselėjamus želdinius.

Mokslininkai teigia, kad bebrai Lietuvoje buvo paplitę jau prieš 10 tūkstančių metų.

Pasibaigus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinių aktų, reglamentuojančių bebrų populiacijos apsaugą, galiojimui, šie žvėreliai buvo pradėti beatodairiškai naikinti. Kailiai, mėsa, sruogliai (bebro papilvės liaukų gaminamas sekretas, naudojamas parfumerijoje) turėjo didelės vertės, todėl žmonės rizikavo ir žvėrelius medžiojo nelegaliai.

Bebrai ėmė grįžti į Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo. Atplaukė iš Baltarusijos Nemunu, jų buvo įvežta ir iš kitų valstybių ir reaklimatizuota. 1970 m. Lietuvoje jų gyveno apie 6 tūkstančius, o 1985 m. – jau apie 11 tūkstančių.

Limituota bebrų medžioklė Lietuvoje buvo leista 1967 m. – Merkyje sugauti pirmieji 23 žvėreliai. Pradžioje jų ištekliai buvo negausūs, todėl juos leista gaudyti tik pagal licencijas.

Kas lėmė populiacijos gausėjimą

Sovietiniais metais suaugusio bebro kailis turėjo didelę vertę – prilygo darbininko mėnesiniam atlyginimui. Gali būti, kad kaip tik dėl šios priežasties kailiniai žvėreliai būdavo gaudomi ir nelegaliai. Tuomet bebrai gyveno ežeruose, upėse, natūraliuose upeliuose. Kol buvo prižiūrima melioracijos griovių sistema, ten jie tiesiog neturėjo sąlygų įsikurti. Tai galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių subalansuotą bebrų populiacijos gausėjimą ir plitimą.

Didieji populiacijos pokyčiai prasidėjo maždaug nuo 1995 m., kai dėl kritusios kailių paklausos bebrų beveik niekas nemedžiojo. Jie pradėjo plaukti į melioracijos griovius, kurių nešienaujami krantai ir pakrantės per keletą metų apaugo krūmais. Populiacija augo greitai - 1995 m. Lietuvoje gyveno 18,5 tūkstančio, 2005 – apie 21, 2007 – apie 31 tūkstantį bebrų.

Bebrų medžioklė intensyvėja

Jau kelintą sezoną bebrų medžioklė intensyvėja – atsirado firmų, superkančių kailius, daug kas maistui pradėjo vartoti tikrai skanią ir vertingą bebrieną.

Nuo 2003 m. medžioklės taisyklės leidžia bebrus šaudyti. Šie gyvūnai aktyvūs prietemoje ar naktį, todėl juos medžioti būdavo naudojami žibintai. Laikantis Europos Sąjungos buveinių direktyvos reikalavimų, nuo 2000 m. naktinė medžioklė su dirbtiniais šviesos šaltiniais uždrausta (išskyrus šernų medžiojimą). Beje, dirbtiniai šviesos šaltiniai buvo draudžiami ir 1926 m. priimtame medžioklės įstatyme.

Ar galima sumažinti bebrų daromą žalą, valdyti populiaciją? Be abejo. Tą ne tik leidžia, bet ir reglamentuoja atitinkami teisės aktai.

Nuo rugpjūčio iki balandžio

Medžiotojų kolektyvai – klubai ar būreliai – patys sprendžia, kiek savo plotuose gali turėti vadinamųjų neperspektyvių (nesaugomų) bebraviečių. Jos paprastai būna melioracijos grioviuose, vertingame miške. Be didesnės žalos populiacijai jas galima pašalinti, sugaudyti ir žvėrelius. Bebrų medžioklė leidžiama nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15-osios – aštuonis su puse mėnesio. Laiko tam tikrai yra pakankamai.

Nemedžioklės teritorijose - miestuose, apsaugos zonose, kur nėra suformuoti medžioklės plotų vienetai, - už bebrų populiacijos reguliavimą atsakingi šių plotų valdytojai, seniūnijos ar savivaldybės. Jei tokiose vietose atsiranda per daug bebrų, seniūnijos iš regionų aplinkos apsaugos departamentų gauna leidimus populiacijoms reguliuoti. Galima pasitelkti ir medžiotojus. Medžiojimo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į esamas sąlygas – pavyzdžiui, gyvenamose teritorijose bebrai gaudomi tik spąstais.

Žalą atlygina medžiotojai

Svarbi sąlyga, verčianti medžioklės plotų naudotojus reguliuoti bebrų populiacijos gausą, yra LR medžioklės įstatymo 18 straipsnis. Vadovaujantis juo, medžioklės plotų naudotojai turi atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų (ir bebrų) padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, jei šiuose sklypuose nėra uždrausta medžioti.

Žemės sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo privalo išsiųsti prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo seniūnijai. Seniūnas, gavęs tokį prašymą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas įvertinti žalą, kurią pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą “Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui” apskaičiavimo metodiką nustato nuostolių skaičiavimo komisija. Pinigai už padarytą žalą turi būti sumokėti per mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę šį sprendimą apskųsti teismui.

Tačiau laukti nereikia – kiekvienas, pamatęs, kad jo pievas ir laukus tvindo bebrų pastatyta užtvanka, apie tai turi pranešti medžiotojų klubo valdybos pirmininkui ir šis skubiai imsis priemonių.

Vertingus medžius reikia saugoti

Kai kada bebrai į sodus ir parkus atplaukia gana iš toli. Tai pastebėjus, reikėtų apsaugoti vertingiausius medžius - ant žievės papurkšti nemalonaus kvapo medžiagų. Kartais molis sumaišomas su mėšlu, pridedama stipriai kvepiančių medžiagų ir šiuo mišiniu nutepama medžių kelminė dalis.

Pavasarį ir vasarą bebrai mistų tik žole, o medelius ir krūmus pradeda graužti rugsėjo pabaigoje. Gyvenant netoli bebrų pamėgto upelio ar ežero, apsaugos priemonių pravartu imtis iš anksto. Ežero pakrantėje esančių vertingų medžių kamienus patartina taip pat patepti ar apipurkšti stipriai kvepiančiomis medžiagomis.

Medžių kamienus galima apsukti tinklu, nendrių kūliais, polietileno plėvele.

_________________
Skraidančios lėkštės nėra paslaptis - tiesiog reikia įsigilinti į jų psichologiją :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Pranešimai apie bebrų siautėjimą
StandartinėParašytas: 2008 Liepa 1, 23:12 
Atsijungęs
Dalyvis
Dalyvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Birželis 1, 20:07
Pranešimai: 176
Miestas: Tarp ezeru :D
Saugokitės, bebrai puola!

Bebrai gamtoje neturi natūralių priešų, todėl, nenaikinami žmonių, dauginasi neribotai. Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, bebrų populiacija pastaruoju metu Lietuvoje yra itin gausi, mat priskaičiuojama apie 40 tūkst. bebraviečių. Vienoje bebravietėje gali gyventi nuo 3 iki 15 bebrų.

Bebrai turi analines liaukas, panašias į šeškų ir skundų. Liaukų išskiriamu skysčiu jie gali apipurkšti priešą. Į kloaką atsiveriančios muskusinės liaukos gamina gana specifinio kvapo ir konsistencijos išskyras - sruoglius, kurie yra naudojami parfumerijoje. Sruogliai brangioms prancūziškų kvepalų rūšims suteikia ilgiau išliekantį kvapą, turi feromonų.

Bebro kailis 70-iai procentų žmonių sukelia alergiją.

Bebrai platina stafilokokus, salmoneliozę, žarnyno kirmėles, blusas, streptokokus, ir netgi marą.

Vienas bebras per gyvenimą nugraužia apie 500 medžių, kuriems išauginti reikia 50 metų.

Bebrų iltys išauga iki 20 cm ar net ilgesnės.

Vienai bebrų šeimynai reikia 2,5 kvadratinių kilometrų vandens ploto.

Bebrų prieaugis Lietuvoje jau beveik 40 metų yra 170 proc. per metus.

Bebras vidutiniškai gyvena 25-erius metus.

Bebrai sugeba įlipti į medžius kaip ir jų giminaitės juodosios žiurkės.

Bebrai yra vieninteliai bendruomeninį gyvenimą gyvenantys žinduoliai, turintys bendrus statinius, kaip ir skruzdės.

Bebras po vandeniu gali išbūti apie 20 minučių ar netgi ilgiau.

Bebrai, kaip ir žiurkės, neretai suėda savo naujagimius.

Bebrų bendruomenės draugiškai ir vieningai kovoja su priešu.

Bebro žandikauliai tokie tvirti, kad vienu krimstelėjimu jis be problemų perkanda žmogaus šlaunikaulį, ko nesugeba padaryti netgi didelis šuo, pavyzdžiui, rotveileris.

Bebrai prisitaiko prie žmonių ir ima gyventi miestų pakraščiuose, šiukšlynuose, kanalizacijose.

1983-iais Kinijos sotinėje Pekine kanalizacijoje užsiveisę bebrai pastatė užtvanką Chian Lei Kvenbino rajono centriniame kolektoriuje, dėl ko kanalizacija dviem mėnesiams sutriko 100 tūkst. gyventojų turinčiame miesto rajone.

2006-2007 metais Lietuvoje buvo sumedžioti net 12473 bebrai. Gamtosaugininkų skaičiavimais, tai sudaro tik kiek daugiau nei 10 proc. šių žvėrelių skaičiaus.

1999 metais Labanoro regioniniame parke bebras apie šešis kilometrus persekiojo dviračiu važiavusį vietinį biologą, kuris pasiekė rekordinį 70 kilometrų per valandą greitį ir po ilgo persekiojimo nuo žvėries paspruko. Po pakartotinio užpuolimo 2004 metais tas pats biologas metė darbą Labanoro regioniniame parke ir išsikraustė į Kauną.

kaunodiena.lt

Ne su aš bailys, bet jau darosi neramu..ypač kai išplaukęs žvejoti pamačiau ne vien ir ne du bebrus...

_________________
"Kažkas čia netaip" - pagalvojo ežiukas valgydamas lapę.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Pranešimai apie bebrų siautėjimą
StandartinėParašytas: 2008 Liepa 3, 07:34 
Atsijungęs
Ypač senbuvis
Ypač senbuvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Spalis 8, 21:30
Pranešimai: 5333
Hm... rašė:
1999 metais Labanoro regioniniame parke bebras apie šešis kilometrus persekiojo dviračiu važiavusį vietinį biologą, kuris pasiekė rekordinį 70 kilometrų per valandą greitį ir po ilgo persekiojimo nuo žvėries paspruko. Po pakartotinio užpuolimo 2004 metais tas pats biologas metė darbą Labanoro regioniniame parke ir išsikraustė į Kauną.





ish kur tu tokius juokus trauki :D:D:D:D bebras 70 km per valanda :D:D:D:D:D:D:D

_________________
NO MAAM national organization of men against amazonian masterhood :D


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Pranešimai apie bebrų siautėjimą
StandartinėParašytas: 2008 Liepa 3, 10:25 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Sausis 27, 14:49
Pranešimai: 9216
Vikingai, ten biologas tokį greitį pasiekė, o ne bebras :-)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Pranešimai apie bebrų siautėjimą
StandartinėParašytas: 2008 Liepa 3, 11:10 
Atsijungęs
Dalyvis
Dalyvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Birželis 1, 20:07
Pranešimai: 176
Miestas: Tarp ezeru :D
Vikingas... cia istrauka is kaunodiena.lt laikrascio. Ir cia nera nieko juokingo...

_________________
"Kažkas čia netaip" - pagalvojo ežiukas valgydamas lapę.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Pranešimai apie bebrų siautėjimą
StandartinėParašytas: 2008 Liepa 3, 11:34 
Atsijungęs
Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Sausis 31, 08:58
Pranešimai: 5374
Miestas: sala
hm,matai dabar toj svetainei darbuotoju truksta tai ir nugrybavo:)))) vietoj 7 parase 70:))))

_________________
Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Pranešimai apie bebrų siautėjimą
StandartinėParašytas: 2008 Liepa 3, 12:14 
Atsijungęs
Nuolatinis dalyvis
Nuolatinis dalyvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007 Kovas 12, 07:23
Pranešimai: 277
Miestas: Kaunas - Varėna
Hm..., juokingiausia yra tai, kad minėtoji ištrauka iš tiesų yra iš ...juokų puslapio :!:
Nors gal ir nejuokinga, kai nutinka tokia absurdiška situacija - nejau ir „Kauno diena" taip žiauriai pasimovė? :lol:
Besidomintiems siūlau nueiti į forumo skiltį „Gandai ir paskalos" ir atidžiai perskaityti temą „Bebrų plitimo ekologinė įtaka". Berods 3 psl. rasite visą ashos patalpintą beribės fantazijos mokslų daktaro Vaniaus Pempelio straipsnį apie Labanoro bebrus, mokslininkus ir kitus nuotykius:
1999 metai, Labanoro regioninis parkas, Januliškis. Panašus gyvūnas apie 6 kilometrus persekiojo dviračiu važiavusį vietinį biologą, kuris išvystė rekordinį 70 km/h greitį ir po ilgo persekiojimo nuo žvėries paspruko. Po pakartotinio užpuolimo 2004 metais tas pats biologas metė darbą LRP ir išsikėlė dirbti į laikinąją sostinę.
Tikiuosi, įnešiau aiškumo :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 41 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007

Paspauskite ant banerio - taip pareklamuosite savo Laikas.lt :-)

468x60.lt - Keiskimes reklaminemis antrastemis


Burgzt Banner Exchange


Installation by Brigin