Vakaro žinios žinios (2007 rugpjūčio mėn. 3 d.) rašo apie dirbtinai bankrutuojantį Lietuvos paštą.

Seimo audito komiteto nariai dar prieš pusmetį spėjo, kad bankrotinė situacija sukelta tyčia ir kad bus parceliuojamas pašto turtas - tai dabar ir pasitvirtina.

Pradžioje - išnaikintos pašto dėžutės, paskui - uždaryti skyriai kaimuose, dar vėliau - sutrumpintas pašto skyrių darbo laikas, paskui - milžiniškos nuolaidos stambiausiems vartotojams, tokiems, kaip bankai, draudimo įmonės ir pan. - viskas rodo, kad ilgalaikiai pašto veiksmai nukreipti į tyčinį nuostolių didinimą, ir net ne tam, kad pasipelnyti iš kelių komercinių įmonių sutaupytų lėšų, o tik tam, kad parduoti šios įmonės turtą.

Taigi, kaip rašo "Vakaro žinios", prognozės pildosi:

Pirmoji auka - sostinės senamiestyje, šalia Vilniaus universiteto, stovintis prašmatnus pastatas, kadaise buvęs istoriniais Pacų rūmais, vėliau atitekęs Lietuvos pašto žinion ir virtęs Ryšininkų kultūros namais.

Lietuvos pašto Ryšių su visuomene skyriaus viršininkė Gintarė Rimkuvienė "Vakaro žinioms" sakė, kad dėl šio pastato pardavimo buvo paskelbtas konkursas. Jį laimėjo Lenkijos ambasada Vilniuje. Pasirodo, lenkams namas Antakalnyje buvo per prastas, todėl ambasada persikels į senamiestį.

"Su Lenkijos ambasada jau pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau sandorio vertės skelbti negaliu. Nekomentuosiu ir to, ar konkurse dalyvavo vienintelis pirkėjas", - slapukavo G.Rimkuvienė.

Anot moters, tai nereiškia, kad Lietuvos paštas ruošiamas privatizuoti, nors ji neslėpė, jog Šv.Jonų gatvės namo pardavimas - didžiojo Lietuvos pašto turto išpardavimo pradžia.

"Tai - pirmasis parduotas Lietuvos pašto pastatas nuo tada, kai tapome akcine bendrove. Planuose - daug daugiau pardavimų. Yra parengtas planas, tačiau detalių atskleisti negaliu. Argumentas - norime dirbti pelningai. O norint dirbti pelningai, reikia parduoti nereikalingą turtą", - aiškino G.Rimkuvienė.

Seimo Audito komiteto vicepirmininkas Artūras Skardžius informavo, kad parlamentarai dėl Lietuvos pašto kreipsis į specialiąsias tarnybas.

"Seimo Audito komitetas rudenį kreipsis į specialiąsias tarnybas, kadangi nei iš Lietuvos pašto vadovybės, nei iš Susisiekimo ministerijos, kurios atstovų yra bendrovės valdyboje, nesulaukiame prašomos informacijos apie Lietuvos pašto žlugdymą. Nesulaukiame paaiškinimų, kodėl tarpininkams suteikiamos beveik 50 proc. nuolaidos už universaliąsias pašto paslaugas - monopolines paslaugas", - sakė A.Skardžius.

Anot parlamentaro visiškas nonsensas, kad milijonai litų prarandami dėl betikslių nuolaidų taikymo, o motyvuodamas nuostoliais Lietuvos paštas iš Vyriausybės išsikaulijo didesnius tarifus savo teikiamoms paslaugoms.

"Negana to, dar ir turtą pradėjo pardavinėti, argumentuodami, kad tik taip galima išvengti nuostolių. Toks argumentas yra niekinis. Išpardavimui nėra jokių motyvų. Čia slypi kieno nors komerciniai interesai, todėl ir parceliuojamas turtas", - pabrėžė A.Skardžius.


Tai tiek rašo "Vakaro žinios". Tuo tarpu kai kurie mano girdėti gandai (nesiimsiu įrodinėti jų tikrumo - čia jau ne mano reikalas) yra dar geresni: pasirodo, prieš porą metų pašto vadovybė nutarė suprivatizuoti Centrinio pašto pastatą Vilniuje, parduodama jį užsieninio kapitalo prekybos centrui. Ale ponas Abonentas pasirodė besąs greitesnis ir pardavė greta esantį Savivaldybės pastatą, todėl Centrinis paštas liko be pirkėjo. Visgi, pašto vadovybės sprendimu jau 2008 metais Centrinio pašto pastatas bus parduotas, šį kartą - užtikrintai. Dar geresnis gandas - pasirodo, apie 2008-2009 numatoma privatizuoti visą Lietuvos Paštą bei jau pusiau privačia tapusią įmonę "Pašto ženklas". Ir šitas sandėris esą jau patvirtintas Vyriausybės. Taigi, greitai galime tapti pirmąja Europos valstybe, neturinčia pilnaverčio pašto, o tik privatininkus.

Ką galiu pasakyti, remdamasis savo patirtimi, susijusia su įmonių vadyba: kapitalinio turto išpardavimas bei totalinis kaštų mažinimas, vykdomas veiklos pilnavertiškumo sąskaita (šiuo atveju - pašto dėžučių panaikinimas, smulkesnių skyrių uždarymas ir pan.) - tai 100 proc. patikimas požymis, kad įmonę valdo finansinis investuotojas. T.y., įmonės pertvarka vykdoma, orientuojantis ne į ilgalaikį įmonės veiklos gerinimą, o į du dalykus: pirmiausia - greitą pajamų gavimą iš dekapitalizacijos (faktinės vertės sumažinimo), o tada - į dirbtinį pelningumo padidinimą (ilgalaikių investicijų panaikinimo bei grubaus išlaidų sumažinimo sąskaita) ir paskui sekantį įmonės pardavimą. Taigi, net jei tartume, kad "Vakaro žinios" yra bulvarinis laikraštis, bendri požymiai rodo, kad šį kartą pataikytą į dešimtuką.

Esminis klausimas toks: kas organizuoja šį dalyką? Panašiam projektui įgyvendinti reikia bent kelerių metų bei labai stipraus palaikymo iš viršaus.

Be valstybės nėra pašto, be pašto nėra valstybės

Sena tiesa, bet dabar atrodo, kad, tiek paštas, tiek valstybė tapo privataus kapitalo įkaite: Nuo pat XVI a. Lietuvos paštas išgyveno daugybę permainų, tačiau tik šiais - informacinių technologijų plėtros laikais - imta vis garsiau abejoti tradicinio pašto reikalingumu ir perspektyvomis.

Apžvelgus pastarųjų metų "Lietuvos Pašto" veiklą, tenka konstatuoti, kad piliečiai vis rečiau siunčia įprastus laiškus ar atvirlaiškius. Tuo tarpu pridurtina, jog ženkliai padaugėjo tarpžinybinės korespondencijos, išsiplėtė pašto teikiamų paslaugų paketas, sumažėjo pašto skyrių (sakoma, kad taip siekta optimizuoti pašto veiklą...). Visa tai sietina su 2006 m. sausio 3 d., kai VĮ Lietuvos paštas buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę Lietuvos paštą. Pakeitus Lietuvos pašto statusą, bendrovės veiklos paskirtis liko ta pati – siekti pelno patikimai ir efektyviai teikiant pašto paslaugas verslo ir individualiems klientams, užtikrinant universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą Lietuvoje bei plečiant netradicines pašto paslaugas vidaus rinkoje teikiant pašto ir kitas paslaugas.


Kaltas direktorius?

Ligšiolinis "Lietuvos pašto" vadovas Jonas Šalavėjus buvo priverstas palikti postą dėl jam mestų kalitinimų, neva, dirbtinai smukdant įmonės pelnus, mažinant jos rentabilumą. J. Šalavėjus taip pat kaltintas ketinimais privatizuoti "Lietuvos paštą", o minėta reorganizacija iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę, sudarė precedntas jau minėtam turto porceliavimui. Beveik nekyla abejonių, kad J. Šalavėjaus nušalinimas buvo parankus būtent pašto privatizavimo šalininkams. Be to jau dabar galima konstatuoti, kad "Lietuvos pašto" veiklos sritys išsiplėtė tiek, kad čia vietos užtenka ne tik privačiam "Western Union" pinigų pervedimo operatoriui, bet ir neadresuotos reklamos, kurjerių tarnybų ar kreditavimo paslaugų tiekėjams. Akivaizdi koncesija!


Specialiai menkinama pašto reputacija?

AB "Lietuvos paštas" išplatino tokio turinio pareiškimą:

Tikrovės neatitinkančios ir dalykinę AB Lietuvos pašto reputaciją pažeidžiančios informacijos paneigimas: „Vakaro žiniose“ publikuotame straipsnyje „Slaptas bankrotas“ (2007-08-03) ir laikraščiuose „Vakaro žinios“ (2007-08-03) ir „Lietuvos žinios“ (2007-08-06) paskelbtuose Seimo nario Artūro Skardžiaus komentaruose apie AB Lietuvos paštą buvo paskleista tikrovės neatitinkančios ir visuomenę klaidinančios informacijos.

Be to AB "Lietuvos paštas" teigia, jog įmonė keičiasi ir siekia dirbti pelningai...


Mokėsime brangiau?

Kol kas netikslinama, kaip keisis pašto paslaugų tarifai, tačiau dažniau besinaudojantys "AB "Lietuvoss paštas" paslaugomis, ko gero, jau spėjo pastebėti, kad siuntos brangsta. Nors oficialiai skaičiai neskelbiami, tačiau prognuozuojama, kad bendrovė šiemet, be ne pirmą kartą po J. Šalavėjaus nušalinimo, uždirbs pelno. Išplėtus paslaugų paketą, padidėjus jau minėtam tarpžinybinių persiuntimų srautui, AB "Lietuvos paštas" kartu džiaugiasi ir išaugusiais gyventojų korepsondencijos persiuntimais - teigiama, kad Lietuvos gyventojai vis aktyviau susirašinėja ir siunčia banderoles emigravusiems giminaičiams užsienyje...

Telieka konstatuoti, kad jau privatizuotas Lietuvos paštas veikia efektyviau, o paslaugų įkainiai kyla sparčiau. Be to pridurtina, kad tai - beprecedentis atvejis Europoje, kai valstybinės reikšmės įmonės, šiuo atveju - pašto, funkcijos atsidūrė privačiose rankose (čia pavyzdžiu gali būti nebent D. Britanijos geležinkelių privatizaviimas). Taigi išeitų, kad, jei jau paštas atsidūrė privačiose rankose, tai ir valstybę valdo privatus kapitalas - kitaip tariant - patys žmonės...

Kol kas, kiek suprantu, privatizacijos lyg ir dar nebuvo, o tik perorganizavimas į akcinę bendrovę, tačiau akcijų kontrolinis paketas priklauso valstybei. Visgi, paskutinis pastebėjimas įdomus: išties, nėra pašto - nėra valstybės, o dabar kažkas valdo privatų paštą, t.y., valstybė - kažkokių privatininkų rankose?

O pats tasai skelbtas Lietuvos Pašto paneigimas yra nieko vertas - grubus ir staigus kaštų mažinimas, siaurinant pagrindinę veiklą - 100 procentų patikimas požymis, kad įmonė ruošiama pardavimui. O tai, savo ruožtu, reiškia neabejotiną kapitalo išpardavimą, kad įmonė, prieš parduodant, būtų išsunkta. Tipinis pavyzdys - išparduodamos smulkių pašto skyrių patalpos, o paskui paštas patalpas nuomojasi. Tai reiškia, kad trumpalaikis pelningumas padidinamas (parduoto turto sąskaita), tuo tarpu ilgalaikis - sumažinamas (kadangi turėti savo patalpas ilgainiui visada pigiau). Vėlgi, toks turto išpardavimas yra gan patikimas (tegul ir ne toks 100 proc., kaip kaštų mažinimas) požymis, kad paštas ruošiamas pardavimui.

tikrai efektyviai teikia paslaugas
kazkodel saskaitu kai kada tenka laukti net pusantro menesio
oho koks efektyvumas
gerai, tik viena, kad mano gaunama saskaita visada yra vienodo dydzio, tai ir be jos gavimo ja galima apmoketi.

o siaip tai tikrai atrodo, kad nenori kazkas kad butu pastas

Vienas iš nugirstų gandų sako, kad viskas su anuo pašto pardavimu yra gerai užsukta: paštą, esą, žada nupirkti vienas iš bankų, suinteresuotų turėti didelį kiekį skyrių visoje Lietuvoje. Kai kas mano, kad tai, esą, gali būti bankas "Snoras", jau turintis tokį verslą, bet paskutiniu metu smarkiai kenčiantis dėl to, kad garsieji "Snoro" kioskeliai yra fiziškai per maži - juose neįmanoma teikti kompleksinių paslaugų, saugoti pinigų, etc., tuo tarpu nusipirkus pašto skyrius, visas paslaugas būtų galima perkelti į juos. Tiesa, gali būti, kad su "Snoru" pabandys konkuruoti kitas bankas, irgi orientuotas į mažmenines paslaugas, tačiau neturintis plataus taškų tinklo - "Nordea" ("Nord LB"). Aišku, gali būti ir dar kitų pašto pirkėjų - vienas iš tokių esą gali būti vienas iš Vakarų ateinantis prekybos tinklas, norintis greitai išsiplėsti po visą Lietuvą...

griztame prie tarybiniu taupiamuju kasu, kuriu buvo daug ir atlikdavo visas funkcijas

Vakarų skirstomuosius elektros tinklus jau seniai nusipirko kažkokie berniukai.
Dabar paštas.Nuo rugsėjo 1 dienos panaikinti pašto skyriai mažesnėse gyvenvietėse, panaikinti keli etatai, paštininkės mina savo dviračiais parsivežti pensijų ir spaudos 5-6 km, nes transporto išlaidos nenumatytos.Saugumui, kai važiuoja su pinigais- taip pat. Nusikaltėliams dar vienas taikinys.

Nu blemba, kaip per revoliuciją- paimt paštą, telegrafą, elektrą- svarbiuosius objektus. Kurlink viskas sukasi?

traktor tureti patalpas ilgainiui pigiau ... bet tik ne su tokiomis nekilnojamo turto ir nuomos kainomis kaip pas mus .... visi bankai pardave savo patalpas ir nuomojasi nes taip yra pigiau ... geriau uzh parduotas patalpas pinigus investuoti i aktyvus negu laikyti pasyvus ir laukti kol bus nekilnojamo turto burbulo sprogimas ...